Tebūnie naktis ir kiti dalykai

Seniai rašiau, bet paskutiniais mėnesiais tai tapo veikiau tradicija nei išimtimi, tai turbūt tavęs nenustebino.
Mokslai, darbas, santykiai, Vilnius, Panevėžys, Kroatija (?)...
Paskutinė naujiena ta, kad šiandien oficialiai man jau baigėsi sesija. Dėl darbo, sveikatos ir kitų problemų ne taip sėkmingai, kaip norėčiau, bet vis dėlto išlaikyti 6 egzaminai, parašytas kursinis. Daug bemiegių naktų, daug išgerta kavos, gerimax energetinių tablečių ir visokio kito brūdo. BT, CT, BPT, FT, NT, IT, SV. Ech, net nesitiki, kad jau viskas, kad jau knygos bibliotekon grąžintos ir belieka tik kospektų kalnus atrinkt, atiduot, išmest, kitus paslėpt. Valio. Aš jau, galima sakyt, viena koja ketvirtakursė. :)
Darbas. Naujas darbas mano, bet jau baigiu perprast savo pareigas ir užduotis, ir net kitus žmones pavaduot išeina. Štai šiom dienom pabuvau administratore, kadangi mūsų Itė diplomą laistė, o nuo kitos savaitės pavaduosiu atostogaut išeinantį savo pusiau bosą Rol. Atsimenu, kai pirmą kartą atėjau į darbovietę, pamaniau, kad fui, svetimi žmonės, be to, vyrai vien, aš čia tikrai nepritapsiu ir man čia nepatiks. Na, o šiandien čia dirba dar trys naujai priimtos mano draugės, o ir tie vyrai visai nieko pasirodė, daug juoko darbe, daug gimtadienių pastarosiom dienom. :) Kaip kalbėjom su Mar, jei tik alga dvigubai didesnė būtų, visai nebesiskųstume niekad.
V pagaliau Vilniuj. Turi jaukų butuką, kuris jau praktiškai tapo ir mano namais. Ir iki darbo gerokai arčiau nuo čia, ir upė, ir šiaip gera čia. Draugėm mano arčiau, nevietiniam jau čiužinuką suveikėm, Ugnė išbandžius sakė, visai kaip dormeo! Tai ir būnu čia - kadangi V lauk neveja - barakan jau retokai grįžtu, tik skalbt ir daiktų pasiimt, jau net pasiilgau visko ten, rimtai. Kad ir kaip keistai skambėtų.
Knygos... Pagaliau apie mokslus galima bent trumpam pamiršti, atsirado laiko grožinei literatūrai. Skaitau dabar kasdien J.Ivanauskaitės „Miegančių drugelių tvirtovę“, kol kas labai patinka. Kažkaip net nemaniau, kad Ivanauskaitės stilius man gali patikt. Bet va, skaitau godžiai: dažnai ir daug. Jau tik laukiu dabar, kada čia gamton išlėkus paskaityt, su drauge ar vienai, prie upės ar šiaip kur. Mmm.
Vasaros planai. Kiekviena mano vasara kupina planų, be jokios abejonės, ne išimtis ir ši. Joninės, šašlykai, braškės, granatai, Pinigų muziejus, Technologijos muziejus, yo-yo šaldyti jogurtai, Trakai, Jonų bažnyčios varpinė - tai vien pradžia to, ką beprotiškai tikiuosi nuveikti dar birželį! mmm... greičiau tegu brangusis visus diplomus gauna ir visus magistrinius stojamuosius išsilaiko. Kita savaitė - draugėms, o tada bus eilė ir jam.
Kalbant apie draugus, tai tiek daug žmonių noriu pamatyt! Pradedant mūsų Blake (čia, prisimenant senus laikus, aš tave taip blog'e vadinu, atseit, nuasmenintai :)), baigiant univero ir barako draugėm, inflatera (irgi nuasmenintai)... jau vien mamos mėnesį nemačiau.
Ak, tiek planų. O darbai ir reikalai šalia. Vis kaupiasi lipnūs lapukai (stickies), tiek rankinuke, tiek darbo kalendoriuj, ant sienos ir net kompe. Kad tik nieko nepamirščiau. Niekaip neapsisprendžiu, ką su ta Kroatija daryt, lyg ir turiu 70% laimės čia ir dabar, ir baisu, kad išvažiavus turėsiu tik 30%... O per artimiausią savaitgalį reikia labai daug ką nuspręst... Taip ir gyvenu.
__

Dar anądien buvom su Inflatera ir V Tebūnie nakty, arba, kaip dabar pervadino, Kultūros nakty 2012. Padalyvavom „Skani magija“ pasirodyme, pažiūrėjom, kaip baisiai lietuviai šoka flamenko, Rusų dramos teatre sudalyvavom spektaklio „Meška“ premjeroje. Spektaklio aprašymą galite rasti čia, tačiau, nors esmė buvo ta pati, mes žiūrėjom kiek kitą variantą su kiek kitokia pabaiga. Bet, nepaisant to, kad prastai matėsi iš balkono, tai spektaklis visai patiko. Na, ir galiausiai dar Užupy „Bardą be gitaros“ susiradom ir truputėlį pagal smagias dainas palingavom. Niekaip neatsimenu to bardo nei vardo, nei pavardės, bet šiaip jis iš Keistuolių ir dainavo, kad į Kazlą labai panašus. Tai va.