EuroBasket 2011 savanorių mokymai

Šiandien rytas būsimiems EuroBasket 2011 savanoriams prasidėjo anksti - jau 7 valandą Panevėžio (O Klaipėdos tikriausiai dar anksčiau) ir kitų miestų savanoriai sėdo į autobusus, automobilius ar traukinius ir pajudėjo Kauno link.
10val. ryto registracija, o jau 11val. prasidėjo savanorių mokymai, kurių metu savanoriams buvo pristatytas Europos krepšinio čempionatas ir jo svarba Lietuvai, savanorystės principai, taip pat analizuojamos atskiros savanorių funkcijos ir atsakomybės transporto, maitinimo, arenų aptarnavimo ir kitose srityse. Mokymus sveikino soc. apsaugos ir darbo ministras D. Jankauskas, LiJOT prezidentas Š. Frolenko ir kiti gan svarbūs asmenys, iš kurių ir Linas Kunigėlis, tikrai puikiai pažįstamas veidas (balsas?) Lietuvos krepšinio aistruoliams.
Maža to, mokymų metu buvo surengta ir vieša akcija, kurios metu savanoriai sustojo į tris raides EYV, kurios reiškia European Year of Volunteering (Europos savanoriškos veiklos metai). Šia akcija buvo siekiama parodyti svarų Lietuvos indėlį formuojant savanoriškos veiklos tradicijas, pažymint ir tai, jog 2011 metai Europos Sąjungoje paskelbti „Savanoriškos veiklos“ metais.

European Year of Volunteering

Davė mums ir valgyti tokių sumuštinių, kuriuos viena mano draugė vis IKI parduotuvėj perka tokiuose maišeliuose, kurie labai priminė Lietuvos Jaunimo dienas Klaipėdoje, ir tai kažkaip smagiai nuteikė. Apskritai, reikia pagirti mokymų organizatorius ir mokymų savanorius, nes viskas tikrai puikiai organizuota buvo - praktiškai jokių eilių registracijos metu, pietų davinių dalinimo metu, maža to - netgi visi renginiai buvo pradedami labai punktualiai. Ir šiaip, mokymų savanoriai labai draugiški ir paslaugūs, et - likau sužavėta.
O ir patys mokymai buvo gana motyvuojantys, tikrai daug dalykų sužinojom, o tuo pat metu ir visai smagiai laiką praleidom. Netgi spėjom Laisvės Alėją aplankyt, kur jau nebežinau kiek metų nebuvau buvusi...
Tiesa, nors į mokymus buvo pakviesti tik atranką praėję savanoriai (iš 6000 apie 2200), tačiau mokymai tuo pat metu buvo ir antras atrankos etapas (po mokymų reikėjo atlikti tam tikrą testą), tad galutinis EuroBasket 2011 savanorių sąrašas dar nėra aiškus - 1500 atrinktųjų savanoriauti paaiškės, tikimasi, gegužės 13d.
Palinkėkit man sėkmės :)

p.s. Daugiau apie mokymus čia, čia ir čia. 
Nuotrauka organizatorių.

Kas paėmė mano sūrį?

Viskas keičiasi.

Sūris gali dingti.

Tikėkis permainų.

Pasiruošk, kad sūris bus paimtas ir padėtas kitur.

Stebėk permainas.

Dažniau uostyk sūrį ir pajusi, kada jis ims gesti.

Prisitaikyk prie permainų nieko nelaukdamas.

Kuo greičiau pamirši seną sūrį, tuo anksčiau rasi naują.

Keiskis.

Judėk pirmyn kartu su sūriu.

Džiaukis pokyčiais.

Mėgaukis nuotykiais ir gardžiuokis naujo sūrio skoniu.

Mokėk keistis greitai ir nuolat džiaukis tuo.

Sūris nebus visada ten pat.

Atostogos... Perskaičiau knygų mugėje nusipirktą Spencer Johnson knygą „Kas paėmė mano sūrį?“.
Sūris - tai viskas, kas svarbu. Karjera, pinigai, sveikata, dvasinė harmonija, meilė. Viskas, ko siekiame. Labirintas - vieta, kur ieškome savojo sūrio: darbovietė, šeima, visuomenė. 
Pasitelkiant išgalvotus veikėjus (peliukus Šniukšt ir Strykt bei mažus žmogeliukus Ak ir Ok) knygoje pasakojama apie tai, kad niekas nestovi vietoje, ir kartais kiekvienam tenka susidurti su pokyčiais.
Dažniausiai jie gąsdina.
Kad atsikratytum šios pokyčių baimės ir susidorotum su netikėtai užklupusiomis permainomis, siūloma į viską žvelgti paprasčiau, būti lanksčiam ir greitai reaguoti. Nereikia dar labiau apsunkinti padėties ir pasiduoti baimei. Reikia stebėti mažus pokyčius, kad būtum pasirengęs, jei ateitų dideli. Labiausiai stabdome patys save ir niekas nepasikeis, kol nepasikeisime patys.

Ką darytum, jei nebijotum?

Knygą gali atsisiųsti čia ir čia.

baletas: Dezdemona

Kas yra Dezdemona? Otelo žmona.
Kas tasai Otelas? Viljamo Šekspyro tragedijos "Otelas" pagrindinis herojus.
„Visas spektaklis - Dezdemonos sapnas“, teigia Kirilas Simonovas, baleto choreografas. Tačiau tada Dezdemona - pamišelė, atrodo man...
Nėra siužeto, nėra kažkokios tai gilesnės prasmės (arba ji slypi kažkur anapus), tik čia išnyranti Dezdemona su Otelu, tai Jagas su Kasijumi (kiti veikėjai), grupinės scenos apskritai tokios... Na, nėra veiksmo jokio. Nuolat kažkas juda, net bėgioja, tačiau viskas tik tam tikram jausmui perteikti, įspūdžiui sukurti, o ne istorijai vystyti. Ir viskas labai modernu, ir sunku „pagaut kampą“. Na, ne veltui vyresnės moterys vis ieškojo kažkokio tai aprašymo apie šį baletą, kažkokio paaiškinimo, kas padėtų susigaudyti. Ir be galo daug klaidų darė artistai. Tiek klaidų vieno pasirodymo metu dar niekada neteko matyti. Sinchrono visiškai nebuvo, Dezdemonos vaidmenį atlikusi balerina vos nenugriuvo, o balerūnas, šokęs kaip Otelas, buvo toks susikaustęs, nesišypsojo, matėsi, kad visą dėmesį į žingsnelius sutelkęs. O juk žingsneliai jau seniai turėjo būti atidirbti... Na, nežinau. Bet visos tos klaidos labai nuvylė, vienu metu net pasijaučiau esanti kokiame tai mėgėjų suruoštame spektaklyje. Be to, viena balerina - neįprastai aukšta - krito nuolat į akis. Nieko prieš aukštas balerinas neturiu, tačiau galėjo choreografas ir kažkokį kitą sprendimą rast nei pastatyti tą aukštą baleriną pirmoje eilėje ir dar šalia kitos tokios visai mažytės ir smulkutės... Eh.
Taip pat nebuvo šiandien „baleto žvaigždučių“ pasirodyme. Nei N.Juškos, nei O.Konošenko ar Eglės Špokaitės. Gal su jais būtų viskas atrodę geriau?
Patiko muzika. Tokia netradicinė, kažkuo Kiniją, Japoniją primenanti. Būgnai, kardų garsai ir dar kažkokių įdomių kitų garsų derinys tikrai buvo kažkas nauja ir, bent jau mano galva, pilnai pasiteisino. Taip pat žavingas buvo Jago vaidmenį atlikęs balerūnas - toks mažutis ir su ta juokinga gaidžio skiautere, bet nepaprastai plastiškas ir apskritai, toks gyvybės visam spektakliui suteikiantis. 

...miegojo Dezdemona, ir niekas nežinojo, ką ji sapnuoja...

Visa tai atsispindėjo ir žiūrovų reakcijoje. Per pertrauką publika atrodė sutrikusi, na, o pačioje pabaigoje plojimai skambėjo vangūs, labiau iš pareigos ar įpročio nei iš pagarbos ar dėkingumo, žavėjimosi spektakliu. Buvo ir gėlių, ir vienas kitas „bravo“ šūksnis, bet toks įtarimas, jog tai - iš artistų artimųjų ar draugų pusės... Apskritai, kas operos ir baleto teatro publikai nebūdinga, atsistojo visi tik tada, kai ant scenos užlipo dirigentas - iki tol nei Dezdemonai, nei jagui, nei pačiam Otelui, nei visiems kartu atsistoję niekas neplojo...
Apibendrinant, man gaila tų, kuriems tai buvo pirmas baletas - netikiu, kad tie žmonės čia dar (greitai) sugrįš ir tų, kurie už bilietus mokėjo brangiausią kainą - tikrai šiandieninis pasirodymas tokių pinigų nebuvo vertas.
Į šį baletą asmeniškai grįžti neplanuoju ir kitiems į jį eiti nerekomenduoju. Na, nebent jau visai nusibodo tos tradicinės meilės istorijos ir žūtbūt norisi kažko nauja,
bet ir tai - pirkit bilietus už mažiausią kainą.

20110414

Diena prasidėjo (ir baigėsi?) nekaip. Nors atsikėliau išsimiegojusi ir laiku, vis tiek sugebėjau vėluoti į paskaitas, tada nuobodžiauti jose, paskui vėluoti į susitikimą su moterimi, kuri internetu pardavinėja knygas (beje, aš irgi kelias parduodu čia)... Galų gale nupirkau žibučių draugei (koks pavasaris be žibučių?), nukulniavau iki jos darbo ir tada sulaukiau sms, kad susitikti nepavyks... Eh.
Paskui įsėdau į ne tą autobusą tam, kad išlipčiau vienoje stotelėje susiviliojusi užrašu „kirpykla“. Aš žinojau, kad Vilniuje taip pigiai niekas nekerpa, bet kažkodėl pamaniau, kad cha, man pasisekė. O klydau. Viso kirpimo metu buvau viena tarp rusų, kentėjau šukų braukymą per ausis ir skruostus (skaudėjo žinok) bei vis galvojau, ar toje kirpykloje bent kas nors dezinfekuojama. Galų gale, kirpėjai baigus ir man užsidėjus akinius... Nukirpo mane bliudeliu!!!
Garbės žodis, jaučiuosi dabar kaip Penelopė...
Na, bet išgyvensiu. Ir daugiau ten kirptis neisiu, ne ne.
***
Geros naujienos tos, kad žibutės labai smagiai įsitaisė ant mano palangės, o mane - dėmesio - atrinko į EuroBasket 2011 savanorius! Visai ant durniaus ten užsirašius buvau, su mintim, kad jei atrinks - gerai, o jei ne - koks skirtumas, bet dabar jau pradedu galvoti, kad visai gal ir įdomu būtų sudalyvaut. Jei tik Lietuvoj būsiu tuo metu, nes jei viskas pagal planus - nebūsiu. :P Nusprendėm šią vasarą, jei pavyks, pakeliaut ir padirbėt.
Taip pat paskutinis metas turiningas laiškų. Tiek gaunamų, tiek tų, kuriuos pati rašau. Net nebespėt pradėjau su jais. Bet vis tiek, kaip nuostabu gauti laiškus! Minusas tik galbūt tas, kad prirašau visko laiškuose, o blog'as taip ir lieka nepaliestas - na, negi du kartus tą patį rašysi...
***
Dar savaitė ir prasidės atostogos.