Kas yra Dezdemona? Otelo žmona.Kas tasai Otelas? Viljamo Šekspyro tragedijos "Otelas" pagrindinis herojus.
„Visas spektaklis - Dezdemonos sapnas“, teigia Kirilas Simonovas, baleto choreografas. Tačiau tada Dezdemona - pamišelė, atrodo man...
Nėra siužeto, nėra kažkokios tai gilesnės prasmės (arba ji slypi kažkur anapus), tik čia išnyranti Dezdemona su Otelu, tai Jagas su Kasijumi (kiti veikėjai), grupinės scenos apskritai tokios... Na, nėra veiksmo jokio. Nuolat kažkas juda, net bėgioja, tačiau viskas tik tam tikram jausmui perteikti, įspūdžiui sukurti, o ne istorijai vystyti. Ir viskas labai modernu, ir sunku „pagaut kampą“. Na, ne veltui vyresnės moterys vis ieškojo kažkokio tai aprašymo apie šį baletą, kažkokio paaiškinimo, kas padėtų susigaudyti. Ir be galo daug klaidų darė artistai. Tiek klaidų vieno pasirodymo metu dar niekada neteko matyti. Sinchrono visiškai nebuvo, Dezdemonos vaidmenį atlikusi balerina vos nenugriuvo, o balerūnas, šokęs kaip Otelas, buvo toks susikaustęs, nesišypsojo, matėsi, kad visą dėmesį į žingsnelius sutelkęs. O juk žingsneliai jau seniai turėjo būti atidirbti... Na, nežinau. Bet visos tos klaidos labai nuvylė, vienu metu net pasijaučiau esanti kokiame tai mėgėjų suruoštame spektaklyje. Be to, viena balerina - neįprastai aukšta - krito nuolat į akis. Nieko prieš aukštas balerinas neturiu, tačiau galėjo choreografas ir kažkokį kitą sprendimą rast nei pastatyti tą aukštą baleriną pirmoje eilėje ir dar šalia kitos tokios visai mažytės ir smulkutės... Eh.
Taip pat nebuvo šiandien „baleto žvaigždučių“ pasirodyme. Nei N.Juškos, nei O.Konošenko ar Eglės Špokaitės. Gal su jais būtų viskas atrodę geriau?
Patiko muzika. Tokia netradicinė, kažkuo Kiniją, Japoniją primenanti. Būgnai, kardų garsai ir dar kažkokių įdomių kitų garsų derinys tikrai buvo kažkas nauja ir, bent jau mano galva, pilnai pasiteisino. Taip pat žavingas buvo Jago vaidmenį atlikęs balerūnas - toks mažutis ir su ta juokinga gaidžio skiautere, bet nepaprastai plastiškas ir apskritai, toks gyvybės visam spektakliui suteikiantis.
...miegojo Dezdemona, ir niekas nežinojo, ką ji sapnuoja...
Visa tai atsispindėjo ir žiūrovų reakcijoje. Per pertrauką publika atrodė sutrikusi, na, o pačioje pabaigoje plojimai skambėjo vangūs, labiau iš pareigos ar įpročio nei iš pagarbos ar dėkingumo, žavėjimosi spektakliu. Buvo ir gėlių, ir vienas kitas „bravo“ šūksnis, bet toks įtarimas, jog tai - iš artistų artimųjų ar draugų pusės... Apskritai, kas operos ir baleto teatro publikai nebūdinga, atsistojo visi tik tada, kai ant scenos užlipo dirigentas - iki tol nei Dezdemonai, nei jagui, nei pačiam Otelui, nei visiems kartu atsistoję niekas neplojo...
Apibendrinant, man gaila tų, kuriems tai buvo pirmas baletas - netikiu, kad tie žmonės čia dar (greitai) sugrįš ir tų, kurie už bilietus mokėjo brangiausią kainą - tikrai šiandieninis pasirodymas tokių pinigų nebuvo vertas.
Į šį baletą asmeniškai grįžti neplanuoju ir kitiems į jį eiti nerekomenduoju. Na, nebent jau visai nusibodo tos tradicinės meilės istorijos ir žūtbūt norisi kažko nauja,
bet ir tai - pirkit bilietus už mažiausią kainą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą