Man vasara baigėsi šiandien.

Atrodo, dar vakar laikiau egzaminus, baigiau mokyklą, o štai dabar jau skaičiuoju paskutines vasaros dienas. Tik kalendorines, nes man vasara baigėsi šiandien.
Šiandien, kai pamačiau "nudegusius" medžių lapus, šiandien, kai vasariškai vaikštinėjom paskutinį kartą, šiandien, kai pūtė vėjas, saulė švietė nebe taip ir buvo vėsu. Ruduo, jaučiu visu kūnu, ruduo - pritaria protas bei širdis.
Truputį gaila jau pasiilgtos upės, sodo, Berčiūnų, miško su mėlynėm ir kaimo. Gaila nepažiūrėtų filmų, neperskaitytų knygų ir nepamatytų veidų. Gaila to, ko nepadariau. Kita vertus, vienas išminčius man dažnai kartoja, kad visada kažką reikia pasilikti ir ateičiai. Tikiuosi, jog tikrai verta, nes liko tiek daug.
Antradienį manęs čia jau nebus. Stalo stalčiai jau tušti ir daug gero sukrauta į dėžes bei uždaryta garaže. Lagaminas, tašė, maišai pilnėja irgi labai greit. Nei laukiu, nei ne, bet mielas kambarys jau nebe toks ir toks jau nebebus. Liūdna kažkaip...

Mano vasaros

Taip taip, mano vasaros. Atrodytų tik 9 mėnesiai jas skiria, o jos visos tokios... Skirtingos. Skirtingi orai, skirtingos dienos, kiti žmonės, su kuriais jas leidžiu, kitokia aš.
Buvo vasarų, kai neišlįsdavau iš kaimo: daržai, vištytės ir triušiukai, piktas gaidys, senelis ir uogos, grybai...maudynės ir knygos. Kulinarijos pamokos pas močiutę.
Buvo vasarų, kai tame pat kaime, jau nebeesant nei triušiukams, nei seneliui, dienas leisdavau tik skaitydama, sportuodama ir besimaudydama. Kiek kartų eita į žirgyną, miškelį ar pro Ernesto namą. Pirmyn ir atgal. Kartais su žiūronais rankoje.
Buvo vasarų, kai apsilankydavo Kanados Močiutė ir mes keliaudavom. Pervažiuodavom Lietuvą skersai ir išilgai: Vilnius + TrakaiKernavėDruskininkai, Kaunas, Klaipėda + Kuršių Nerija, Šiauliai + Kryžių kalnas, Zarasai su Stelmužės ąžuolu, Ignalina, Nacionaliniai parkai...
Buvo ir tokių vasarų, kai tapdavau Centrine mergaite. Maištas, inkariukai, prancūziškas batonas su kondensuotu pienu ar majonezu. Baisusis Sfitas ir alus, kurio negerdavau. "Night" konc(ert)ai "Linelyje".
Arba vasarų, kai su Vika duodavomės. Trumpi sijonukai, baltos kelnaitės ir vakarinis makiažas. Sodas. Vaikinai ir alkoholis (kurio kažkaip stebuklingai sugebėdavau išvengti), naktinės maudynės upėje. Braškės iš kaimynų daržo. Ir tiek kartų eita pas Katiną...
Buvo vasarų, kai važiuodavau į stovyklas, buvau Protestantė ir Katalikė, vasarų, kai eidavau į Berčiūnus ar prie Medžio, kurio vis dar nepamiršau, lankiausi LJD ar mokiausi LCC.
Buvo vasara, kai dirbau.
Buvo vasarų, kai ilsėdavausi arba kitų vasarų, kai pavargdavau. Kai mylėjau ir buvau mylima. Kai džiaugiausi arba liūdėjau. Elgdavausi tinkamai arba ne. Mokiausi groti gitara arba tapydavau. Arba važinėdavau dviračiu. Buvo vasarų, kai drybsodavau prie televizoriaus ekrano, mokėjau visas reklamas mintinai ir jaučiausi laiminga. Buvo vasarų, per kurias perskaitydavau 50 knygų ir būdavo, kad nė vienos. Gerdavau arbatą su cukrumi arba be. Buvau daugiau ar mažiau laiminga.
Kiekvieną vasarą būdavau aš. Augau, pažinau, keičiausi. Tapau.