Žalia. Kvepia. Lašiukai.

Parašėm šiandien anglų bandomąjį. Kambary kvepia žiedais. Kukutis kviečia pokalbiui, o močiutei vėl laša lašiukai. Stengiuosi atrodyti stipri, prisimenu, kai gulėjo senelis, prisimenu, kaip turi elgtis medikas. Hmm, o ligoninėj vazikę atstoja kolba puslitrinė. O aš laukiu lietaus, laukiu griaustinio. O po to!.. O tik vakar pamačiau, kaip visur jau žalia. Kvepia, tiesa, jau seniai, bet tik vakar pažaliavo. Traukia mane kieman, nors tu ką. Kvapai, vėjas, samanų patalai, gėlės. Šiandien parsinešiau žiedą plaukuose. Netyčia.

Išdykęs stilius '09

Šiandien Panevėžio Bendruomenių rūmuose vyko jau tradiciniu tapęs renginys: jaunuolių sukurtų avangardinės ir nešiojamos mados kolekcijų pristatymas, Panevėžio metų šokių grupės rinkimai.
Renginys truko truputį daugiau nei keturias valandas ir jo metu buvo pristatytos 23 drabužių kolekcijos iš Panevėžio(„Drabužių evoliucija“, „Kaklaraiščių istorija“, „Gamtos stichijos“, „Kosmo merginos“, „Nemylimi“, „Saldi pasaka“, „Gėlių vaikai“, „Šokio mėnesienoj“ ir kt.), Birštono(„Sraigiukai“, „Spindesys“, „Ecologic girls“), Kauno(„Laisvamanija“, „Pina kolada“), Joniškėlio( „Cukrus“, „Mes čia“, „Dvigubas aforizmas“) ir Pasvalio („ Languotas meniu“). Taip pat pasirodė 7 Panevėžio šokių grupės( Dianos šokių grupė, „Fantazija“, „Kosmėja“, „Energy“, „No game“ ir kt.), buvo apdovanti geriausieji( geriausios drabužių kolekcijos - Rūtos Kepalaitės kolekcija, skirta Lietuvos vardo tūkstantmečiui, ir Renaldos „Nemylimi“; metų šokio grupe tapo „Kosmėja“), grojo roko grupė „Night“.
Man pačiai renginys visai patiko. Na, išskyrus vedėjus ir tai, jog pamečiau savo žiedelį. Šiaip šįmet modeliai buvo dar nuogesni nei pernai :D Aš nežinau, kodėl čia taip, kai kurie jų buvo net per daug nuogi ir kėlė šiokį tokį pasipiktinimą/juoką, bet ką gi.
Keletas akimirkų:

Vat vat

Tamsi šalta naktis. Staiga pasigirsta telefono skambutis. Apsimiegojęs mokytojas pakelia ragelį:
- Alio...
Balsas iš ragelio:
- Tai ką, bjaurybe, miegi?!
- Taip, o ką?
- O mes tai mokomės!!!

įskaita man šiandien.

Mano Matas (šachmatai)

Išsirinkti žmones.

Geriau pagalvojus paaiškėjo, jog išsirenku ir aš.
Gal ne kasdien ir išvis ne taip dažnai, bet.
Ir apkabinimams, ir išsikalbėjimams, ėjimui kartu į parduotuves, tranzavimui, pasivaikščiojimams(ryte, dieną, vakare, naktį), ...
Tai nebūtinai turi būti tik vienas vienintelis žmogus, bet beveik visada pasirinkimas kategoriškai nekeičiamas, net jei tik todėl kažko kartais nepadarau visai.
Net sapnams išsirenku žmones. Ne visada tai draugas, artimas žmogus. Ne visada tai žmogus geras. Ne visada tai žmogus... Realybėje nebevadinu žmogumi, pykstu, nenoriu matyti. Sapne irgi panašiai, nes pabudau nė nepadėkojusi, tačiau vis dėlto įgavusi stiprybės, prisiminusi senus gerus laikus, kai nepažinom dar nė vienas pykčio ir neapykantos, pailsėjusi. Gera.
Išsirinkti žmones, gaila, ne visada yra gerai. Tai tampa problema tada, kai išsirinkto žmogaus negali pasiekti. Kai nėr jo šalia, kai jis užsiėmęs, kai su juo nebebendrauji ir t.t.
Ir vis dėlto kartais neišsirinkti tiesiog neišeina. „Perlipti per save“ labai sunku.

Žibutės.

Ištrauka iš laiško.

Nežinau, ką be draugų daryčiau. Tikriausiai neišgyvenčiau. Man patinka kartais pabūti vienai ar tyloje, taip pat pastebėjau, kad kuo darausi vyresnė, tuo mažiau kalbu ir daugiau klausausi. Tačiau kai liūdna ir sunku, draugai yra tie žmonės, kurie pirmi išties pagalbos ranką, pasiūlys petį išsiverkti ar pakvies valgyti vanilinių ledų. Ir jei sunkią akimirką be draugo dar galima ištverti, tai kai linksma ir gera viduj, kai širdis dainuoja, be draugo gyvenimo neįsivaizduoju. Džiaugtis vienam neįdomu, laime norisi dalintis. <...> O kur dar įvairūs nuotykiai, pokalbiai vasarą balkone po žvaigždėtu dangumi, šokiai, pasivaikščiojimai...
Labai mėgstu eiti pasivaikščioti. Išvis mėgstu eiti. Eiti, kvėpuoti, justi vėjo gūsius, užuosti nuolat kintančius kvapus, galvoti, svajoti, prisiminti. Kasryt einu į mokyklą, o po pamokų atgal. Ir tai kone vienintelis laikas, kada galiu pabūti niekieno netrukdoma, su savim. Apmąstyti viską. <...> Todėl žiemą, kai pėstute eiti į mokyklą būna per šalta, arba per atostogas kartais taip išsiilgstu ėjimo, jog apsirengiu ir išeinu. Išeinu pati nežinodama, kur, kaskart vis kita kryptimi ir be aiškaus tikslo.

Miške pražydo žibutės.