Kaip aš gimiau. Dvi savaitės.
Gimiau aš per pačius vasaros karščius, liepos 28 dieną, šeštadienio vakare. Mano tėvai labai norėjo, jog jiems gimtų graži, garbanota dukrytė tamsiomis akimis. Manau, kad jų lūkesčius tikrai pateisinau, nes gimiau būtent tokia: gimiau garbanota, rudomis akimis ir dar su raudona dėmele kaktoje (todėl iš kitų tą dieną gimusių mane atskirti buvo tikrai nesunku).
Buvau toks vaikas, apie kokius tėvai gali tik svajoti. Gimiau be dienos devynių mėnesių, buvau 50cm ūgio ir svėriau 3 kilogramus, ir gavau 9 balus devynbalėje sistemoje pagal kažkokią kūdikių vertinimo skalę. Todėl ligoninėje ilgai neužsibuvau.
Palikau ligoninę jau kai ką mokėdama: rėkti ir maitintis. Taip pat turėdama vieną ydą - rėkdavau tik naktimis. Dienomis buvau nuostabus vaikas - šypsodavausi net miegodama. O miegojau aš visą dieną, todėl galima sakyti, kad aš visą dieną šypsojausi. Todėl pirmą užduotį gavau jau pirmosiomis savo gyvenimo dienomis - turėjau išmokti verkti dieną, o miegoti naktį. Prisitaikiau prie pasaulio, nes pasaulis nenorėjo taikytis prie manęs.
Pirmomis savo gyvenimo dienomis mokėjau tikrai daug: ropoti, plaukti, čiupti ir griebti. Taip pat turėjau įgimtą talentą - prajuokinti visus, kurie tik į mane pasižiūrėdavo. Vėliau mano įgimti gabumai ir talentai išnyko, tačiau pasibaigė ir pirmosios dvi mano gyvenimo savaitės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą