„Su agresyviais narcizais geriausia bendrauti taip, lyg būtum nuobodi teisininko sutartis: faktais ir trumpais sakiniais. Kuriuos reikia nuolat kartoti.“
„Laisvė rinktis yra nuostabiausias dalykas, kurį galime duoti mus užknisantiems žmonėms. Tai yra net veiksmingiau, negu pasiųsti velniop.“
„Žmonės negali pakęsti į save nepanašių. Ir kuo kitas nepanašesnis, tuo labiau jis vertas neapykantos“.
„Nežinia yra kaip apšilimas prieš atsakymus, sudrebinančius gyvenimą iki pamatų. Kai priimi nežiną, apsipranti su ja, esi pakankamai stiprus pakelti tai, kas bus toliau“.
„Aš turiu išmokti tikėtis iš ateities gerų dalykų. Turiu išmokti priimti gyvenimą ir nežinią matyti kaip galimybę, o ne kaip bausmę“.
Bernadine Evaristo „Mergaitė, moteris, kita“
„<...> dėkodamas mamai, kad toji vėl kalbasi, nes, kaip pasakė dukra, kai mama apsimeta, kad tavęs nėra, jauties lyg būtum mirusi“
Akvilina Cicėnaitė „Anglų kalbos žodynas“
„Vaikystėje dienos pabaigos pradžią žymėdavo į kiemą įsukančios šiukšlių mašinos pypsėjimas, vaikų pareiga buvo laiptais nudardėti iš penkto aukšto su šiukšlių kibiru.“
„Vieną akimirką suaugau, kitą – pradėjau senti.“
„Vis dar troškau būti išskirtinė, bet taiksčiausi su mintim, kad tokia nesu. Užuot liūdinusi, toji mintis ėmė guosti. Mūsų neišskirtinės istorijos mus sujungia, net kai kalbame skirtingomis kalbomis, net kai gyvename skirtinguose žemynuose. Mūsų bendros istorijos yra mūsų priebėga, namai, kai tokių namų, kokių norime, nėra, kai namesnių nėra. Yra tik šitie.“
„Su laiku prisiminimai išblėsta, bet likusieji kartais lieka be akivaizdžios tvarkos ir anaiptol nebūna reikšmingiausi.“
„Kai kurios kelionės nepakeičia nieko. Kai kurios kelionės tampa drugelio sparnų plastelėjimu, kuris, kaip sakė meteorologas Edwardas Lorenzas, gali sukelti tornadą Teksase.“
Matthew McConaughey „Žalia šviesa“
„Kiekvienas iš mūsų kartkartėmis įlipa į mėšlą. <...> Įlipti į mėšlą neišvengiama, todėl galime laikyti tai sėkme. Arba rasti būdą, kaip tai padaryti rečiau.“
„Pataikyti į žalią šviesą reikia įgūdžių: ketinimo, aplinkos, atidumo, ištvermės, lankstumo, greičio ir drausmės. Tiesiog aptikęs, kur tavo gyvenime dega raudona, ir pakeitęs kryptį, kad jos išvengtum, gali dažniau naudotis žalia šviesa. Taip pat gali jos nusipelnyti ar įžiebti ir susikurti pats. <...> Galime būti atsakingi už žalią šviesą.“
„Stenkis, keisk kryptį arba pasiduok. Viskas priklauso nuo tavęs, kaskart renkiesi pats.“
„Mes ne apie tai, kas teisus, o kas ne. Mes apie supratimą!“
„Labai išmintinga turėti savo teritoriją. Net jei ja nesinaudosi“.
„Genijus gali daryti viską, bet vienu metu imasi tik vieno dalyko“ (atmetimo principas).
„Visi trokšta sėkmės. <...> ką laikai sėkme?“, „Gyvenimas – ne populiarumo varžybos. Reikia drąsos užimti aukštumą, bet pirmiausia turi atsakyti į klausimą: „Kokia ta mano aukštuma?“
Fredrik Bachman „Gyveno kartą Uvė“
„Uvės žmona dažnai bara Uvę, kam dėl visko ginčijasi. Bet kad Uvė ginčytųsi! Jis tik mano, kad teisybė turi nugalėti“.
„Sekmadieniais juodu eidavo į bažnyčią. Ir ne dėl to, žinoma, kad tėvas arba Uvė būtų turėję kokių šurumburum su Dievu, o kad Uvės mama nepraleido nė vieno sekmadienio. Tad sėdėdavo juodu pačiame gale ir spoksodavo į grindis kiekvienas sau, kol viskas pasibaigdavo. <...> Tai buvo, taip sakant, jai skirtas laikas, nors jos šalia ir nebuvo.“
„Teisingiau tariant, jai kartą per pusmetį kniostelėdavo į galvą, kad nori kitos spalvos sienų kuriame nors kambaryje. Taip ji Uvei ir pasakydavo, į tai Uvė atrėždavo, girdi, nesvaičiok. Paskui ji paskambindavo dažytojui, prašydama pateikti sutartį. Išgirdusi kainą, informuodavo Uvę, kiek ketinanti mokėti meistrui. Ir Uvė kaip geras žygiuodavo pasiimti dažytojo taburetės.“
„Kai netenki artimo žmogaus, pasiilgsti visokių keistenybių. Mažmožių. Šypsenų. To, kaip ji apsiversdavo per miegus. To, kad mirtinai panūsdavo perdažyti kambarius.“
„Savo klaidas pripažinti sunku. Ypač jeigu klydai labai ilgai.“
„Mirtis <...> Mes jos bijome, tačiau daugumai iš mūsų dar baisiau, kad ji ištiks ką nors kitą, ne mus pačius. Nes didžiausia mirties baimė ta, kad ji praeis, pro šalį. O mes liksime vieni.“
„Ir pats laikas – keistas daiktas. Dauguma iš mūsų gyvename tik tuo laiku, kuris dar prieš akis. <...> Viena labiausiai žmogaus kankinamų akimirkų turbūt ta, kai jis įsisąmonina, kad praeities akimirkų daugiau negu ateities.“
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą