Šiandien aš dainuoju: we are the world.

Antra savaitė.

V work. Just's nose.

Aukštyn

Gavau vietą bendrabutyje.
Keista, bet šis faktas didelio džiaugsmo nesukelia. Pripratau Coliukių karalystėje ir kitur nelabai noriu. Nors Sraigė Gepardu dar netapo, nors pro langus vis dar pučia vėjai ir durys tam tikrose vietose neatsirado, čia aš jau turiu savo kampą, žinau visus keliukus, autobusus, parduotuves, katinus ir medžius. Čia turiu savo sieną su brangiųjų nuotraukomis, vietą batų eilėje, drugelį palubėj ir daug kitų smulkmenėlių, kurias taip gaila palikti.
O ir su kambariokėmis, atrodo, sutariame vis geriau. Nebėra pykčių, nesusipratimų, bet atsirado daugiau juoko, bendrų interesų, pagalbos. Nežinau, ar galiu jas vadinti draugėmis, bet tai jau nėra svetimi man žmones. Tiek daug (iš jų) išmokau...
Šiaip ar taip savaitgalį kraustausi. Vėlgi aukštyn (iš 7-o į 10-ą aukštą). Tikiuosi, neteks žemai ir skaudžiai kristi.