Tranzavom

Panevėžys - Pasvalys - Saločiai - Bauska - Iecava - Kekava - Ryga.
Ir atgal.
Nė lito, nė lato kišenėse.
Antrąkart į Latviją, o tranzavimas toks rimtesnis tai pirmas.
Ir mums velniškai sekėsi.

Taigi 8:00 jau stovim už Piniavos, laukiam. Iškart sustojo vyriškis gera mašina, pavežė 3km iki degalinės, išleido. Porą km pėstute ir vėl laukiam. Šįkart sustojo ponaitis „Rūkot? Ir gerai, kad nerūkot.“ ir netrukus jau buvome Pasvaly. Dar 10min ir panevėžiečiai studentai iš Kauno mus jau vežė Rygon.
Ryga. Žiedas. Išvaikščiojom senamiestį skersai ir išilgai, pabuvojom Rygos Katedroj, dar keliose bažnyčiose ir dar kažkur,
kur net dabar nežinau, ar ten tikrai nemokama buvo.
Valgėm ir lesinom paukščius ant Dauguvos kranto ir ne tik.
Kai jau atėjo laikas keliauti namo, supratom, kad eiti teks daug. Nuo senamiesčio iki pat miesto ribos ir dar truputį už jos. Nė neįsivaizduoju, kiek km visa tai sudaro, bet pavargom nuoširdžiai.
Paskui sustojo toks belgas laisvai kalbantis angliškai ir turintis, ką pasakyti, tad nė nepastebėjom, kaip atsidūrėme Kekavoje. Prajuokino to belgo ištarti žodžiai: "I am not always so dirty, just when I work". Cha, net Belgijoje sklinda kalbos apie gerą lietuvišką maistą ir korumpuotus policininkus.
Kekavoj susistabdėm „fūrą“ ir geraširdis rusas mus parvežė iki pat Panevėžio, 2km beliko tik. Už tai net "Улыбка" diedukui padainavau :) Na, o po to mus pasiėmė draugės vaikinas ir abi parvežė namo.
Iki Panevėžio ribos buvo telikę gal dešimt žingsnių.
Keletas pastebėjimų:
• Rygoj daugybė kačių.
• Rygoj erdvu ir drąsūs balandžiai.
• Rygoj ryškiai trūksta suoliukų ir perėjų per gatves.











Ai, dar ėjom per tiltą, kur negalima eit, nes ten tik mašinoms. Buvo laaabai jau baisu, nes vis atrodė, kad vėjas, kurį sukelia pravažiuojančios mašinos, nupūs mus nuo bortelio į Dauguvą.
Ir dar bėgom nuo kažkokio tai psichopato, kuris darė keistus gestus ir grimasas, ir dar kažką.