Haiku. Sniegas.

Vaiskutėlis sniegas
Tarytum lieptas tarp
Tylos ir grožio
____

Sniego muzika
Žiemos svirplys
Grikšintis po mano kojom
____

Atsitūpusi moteris
Šlapinasi ir tirpdo
Sniegą


Haiku - japonų literatūros žanras. Tai trumpas eilėraštis, kurį sudaro trys eilutės ir septyniolika skiemenų. Nė vienu daugiau.

Apie tai, apie sniegą ir haiku, apie būties trapumą ir poezijos, kūrybos jėgą kalba Maxence Fermine romanas „Sniegas“. Paliko įspūdį tikrai. O daugiau nieko nesakysiu, knyga labai plonutė, vos 100psl., tad kam įdomu - paskaitysit. :)

Sniegas turi penkis pagrindinius požymius.
Jis baltas.
Jis sustingdo gamtą ir ją saugo.
Jis keičiasi be perstogės.
Jis pasižymi slidžiu paviršiumi.
Jis pavirsta vandeniu.

Kai Juko apie tai pasakojo tėvui, šis čia įžvelgė tik neigiamus bruožus, tarsi tokia keista sūnaus aistra sniegui žiemos metą jam būtų padariusi dar žvarbesnį.
- Jis baltas. Vadinasi, yra nematomas ir neturi teisės egzistuoti.
Jis sustingdo gamtą ir ją saugo. Išdidėlis, kas jis toks, kad ketina paversti pasaulį statula?
Jis keičiasi be perstogės. Vadinasi, jis nepatikimas.
Jis pasižymi slidžiu paviršiumi. Kam gali būti malonu paslysti ant sniego?
Jis pavirsta vandeniu. Kad tirpdamas mus labiau užtvindytų.

Bet Juko įžvelgė kitas penkias savo bičiulio savybes, kurios visiškai tenkino jo meninį talentą.
- Jis baltas. Tai poezija. Nepaprasto tyrumo poezija.
Jis sustingdo gamtą ir ją saugo. Tai tapyba. Pati trapiausia žiemos tapyba.
Jis keičiasi be perstogės. Tai kaligrafija. Yra dešimt tūkstančių būdų parašyti žodį „sniegas“.
Jis pasižymi slidžiu paviršiumi. Tai šokis. Ant sniego kiekvienas gali patikėti esąs lyno akrobatas.
Jis pavirsta vandeniu. Tai muzika. Pavasarį upes ir vandens srautus jis paverčia baltų natų simfonijomis.