Aš kartais galvoju, kaip blogai elgiasi mano mama, brolis, močiutė ar pusseserė. Sesė. Artimiausios draugės, kiti draugai. Kambariokės, kaimynai, dėstytojai ir autobusų vairuotojai. Nusikaltėliai ir prezidentai. Net mano katė. Pradedant nuo arčiausiai esančių, blogai besielgiančių ratas tolydžio didėja, kol tampa didesnis už patį pasaulį. Didėja didėja ir lieku tik aš. Centre to rato.
Ir nepaisant to, taip retai pagalvoju, kad blogai elgiuosi aš.
2010 m. vasario 26 d., penktadienis
2010 m. vasario 23 d., antradienis
Kelyje
Nė nežinau, kodėl, bet jaučiu, jog esu teisingame kelyje. Su visais žmonėmis, kurie man rūpi, sutariu puikiai. Na, išskyrus gal vieną tokį. Su mokslais viskas pamažėle irgi juda pirmyn. Kambariokėmis ir kambariu (vėl persikrausčiau prieš lygiai mėnesiuką) esu daugiau nei patenkinta. Myliu savo katę ir man patinka knyga, kurią skaitau.
Ir nors žinau, jog ilgai tokios laimės akimirkos nesitęsia, ir netrukus būtinai atsitiks kas nors tokio, dėl ko vėl būsiu susirūpinusi, galbūt net pikta. Tačiau dabar viskas super. Jė.
Be to, jaučiu artėjant pavasarį.
Ir nors žinau, jog ilgai tokios laimės akimirkos nesitęsia, ir netrukus būtinai atsitiks kas nors tokio, dėl ko vėl būsiu susirūpinusi, galbūt net pikta. Tačiau dabar viskas super. Jė.
Be to, jaučiu artėjant pavasarį.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)