just

2011

2012-01-01T21:21:00.003+02:00

Dar vieni metai prabėgo ir daug visokių prisiminimų. Baletai, pirma mano gyvenime opera, savanorystės Login'11, EuroBasket2011, pakankamai ekstremali kelionė prie jūros, planetariumas, mentorystė ir kelionės su erasmus studentais, nuostabi vasara ir atostogos V kaime, Aukštaitijos Nacionaliniame parke, jūra ir pirma pamatyta medūza, knygų skaitymas hamake bei krūvos laiškų. V jodinėjimas. Trakai. Uliūnai. Smagios Joninės su pačių pintais vainikais. Nuostabiausios visų laikų kambariokės. Visokie mokymai, universitetas. Draugų ir šiaip pažįstamų „atsijojimas“. Atsinaujinęs bendravimas su sesute. Pirmos Kūčios ne pas močiutę ir net ne kaime, o namie. Gruodis su žalia žole ir išsiskleidę medžių lapeliai vazoje ant šaldytuvo. "Vampire diaries" & "True blood". Moterų informacijos centras. Nėrimas. Avižiniai sausainiai ir sausainiai su m&m'sais, "Alias party", karaoke, pirmą kartą gertas brendis ir Naujų metų sutikimas. Daug svajonių, apmąstymų, įvertinimų. Supratimas, ko noriu ir kas man svarbu. Viltis, kad bent jau dalis „ko noriu ir kas man svarbu“ išsipildys jau šiais, 2012-taisiais metais.

Linksmasis kalendorius 3k. (I)

2011-12-04T22:21:00.001+02:00

* CT kontrolinis - gruodžio 5d. +
* AT sutartis - gruodžio 7d. +
* CT kolis - gruodžio 9d. +
* AT kolis - gruodžio 15d. +
* BT kolis - gruodžio 16d. +
* KT - gruodžio 29d. +
* AT - sausio 6d. +
* BPT - sausio 10d. +
* CPT - sausio 13d. +

prasideda jau... :)

perkelta iš one.lt

2011-11-22T20:28:00.001+02:00

"Aš neverkiu-tai
Ilgesys per skruostą rieda.
Nubraukiu jį ranka,
Nes gėda...
Aš neverkiu-tai
Ilgesys per skruostą rieda.
Kuris ateina vakare,
Užgrobia mano miegą.
Aš neverkiu-tai
Ilgesys per skruostą rieda.
Kodėl jis toks kartus?
Kaip skausmo žiedas...
Aš neverkiu-tai
Ilgesys per skruostą rieda.
Gal jis kada išnyks?-
Juk laikas bėga...
Aš neverkiu-tai
Ilgesys per skruostą rieda.
Gal jis pavasarį ištirps.
Ištirps kartu su sniegu..."

***

Algimantas Baltakis. BučinysBučinys -Kad prakalbėtum,Kai per daug slogi tyla.Bučinys -Kad patylėtum,Kai šneka nebemiela.Bučinys -Kad atsibustumIš sapnų ir nebūties.Bučinys -Kad vėl užpūstumŽiburį...Labos nakties!Bučinys -Atskleidęs tiesą.Įspėjimo bučinys,-Kad žinotum, jog išblėsoTavo židinio ugnis.Bučinys -Aistrų verpetas.Bučinys -Tyli versmė.Viešas pergalės paradas.Šventas aktas.Nuodėmė.Bučinys -Pasidavimas.Atspaudas:Tu kalinys!Bučinys -Šviesus žaidimas.Juodas judo bučinys.Bučinys -Bjauri vagystė.Ar gražiausia dovana.Nuoširdumas.Apgavystė.Meilės prievolė.Daina.Niekas bučinys.Ir viskas.Žmogų prikeliaArbaJį pražudo...Bučinys juk daugiareikšmis,Kaip kalba.1964

***

-- prisimink vienuolika boružių, krūvą žalčių ir traukinio bėgius ačiū už praleistą laiką :)
-- ir dar: "šiek tiek ankstoka"

***

"Love is like the wind: you can't see it, but you can feel it"

***

kachiumba!!!

***

Pailsėk
Ar dar turi akimirką prisėsti
Pažvelgt i medžių sprogstančius lapus
Ir saulės šviesoje paskęsti
Kur toks nežemiškai gražus dangus...
Tikiuos turi savy jėgų pabėgti
Nuo tų kasdienių rūpesčių visų
Ir nors kelioms akimirkoms nuklysti
Kur tavo sielai bus ramu...
Ir neieškok tam tinkamesnio meto
Negu dabar, negu akimirka kurioj tu gyveni...
Ir tau tikrai nereikia tinkamesnės vietos
Negu pasaulis kuriame esi...
ernestas

***

JUSTE SAVANORIS, JUSTE SAVANORIS...

negaliu būti be...

2011-11-09T10:52:00.001+02:00

         knygų.

     Taip, tikriausiai skamba gan keistai. Tačiau gryna teisybė! Šalia manęs visada turi būti knyga - net jei tuo metu ir neskaitau. Dėl jaukumo, dėl saugumo, mėgstu turėti knygą rankinuke - juk bet kada važiuojant galima patekti į spūstį ar susitarus susitikti su drauge, jos laukti. Ar šiaip, net rudenį pamačius jaukų suoliuką, taip norisi prisėsti, atsiversti knygą ir bent truputį, kol pasidarys vėsu...paskaityti.
     Ir nors savo perskaitytų knygų kiekių pastaraisiais metais pasigirti negaliu - šįmet jų viso labo tik aštuonios, tačiau taip gera, kai visur kur apie mane - knygos! Namie Panevėžyje - knygos, bendrabutyje - knygos, kalnai neperskaitytų knygų, kurių man vis tiek negana. Štai kad ir šiandien, užsukusi į universiteto biblioteką, užtikau grožinės literatūros skyrių ir... Ir parsinešiau Graiką Zorbą. Nu nes buvau balete, tai kaip čia knygos neužsimanysiu - juoba, kad visai stora ir labai patraukliu viršeliu bei anotacija.
     Ir jau kuriu planus dabar, kaip čia susiplanuot viską, gal nieko tokio, kad kokiai paskaitai nepasiruošiu, noriu skaityti...Zorbą. Ir dar garsiausiu graikų romanu tituluojamas, nu kaip čia nesusigundysi!

baletas: Raudonoji Žizel

2011-10-26T23:18:00.003+03:00

„Raudonoji Žizel“ - baleto spektaklis, skirtas Olgai Spesivcevai, vienai žymiausių XX amžiaus balerinų. Ši balerina buvo geniali Žizel. Ji taip susitapatino save su vaizduojamu personažu, įsijautė į tikrosios Žizel likimą, kad nebeturėjo jėgų sugrįžti į tikrovę - paskutiniuosius 20 metų praleido psichiatrinėje klinikoje netoli Niujorko, likusi visiškai viena ir neveiksni... Žizel istorija tapo bačios balerinos istorija.

Pirmas veiksmas pasakoja apie tai, kaip Petrograde (Sankt Peterburge), revoliucijos metu, atrodo klasikinio baleto pamoka. Mokytojas iš visų šokėjų išsirenka vieną, kuri savo šokiu sužavi publiką, o ypač Čekistą - slaptosios policijos agentą. Čekistas jėga ir šiurkščiomis glamonėmis priverčia paklusti Baleriną savo valiai, atveria visiškai naują ir nepažįstamą pasaulį, padaro revoliucingų masių puotos karaliene.
Tačiau dvasinės vertybės, kurias Balerinai diegė Mokytojas priverčia ją sugrįžti į teatrą. Tik čia - jau naujasis režimas, kur visi privalo paklusti raudonajam režimui... Čekistas leidžia Balerinai palikti Tarybų Sąjungą.

Antrasis veiksmas jau Paryžiuje, ant scenos - Grand Opera teatro baleto klasė - žymus šokėjas ir choreografas vadovauja repeticijai. Pasirodo Balerina, tampa šokėjo partnere, susilaukia didžiulės sėkmės. Tačiau Balerinos meilė Partneriui - be atsako... Todėl ji jaučiasi vieniša, jai pakrinka nervai, klysta šokdama. Atsipalaiduoti bando mėgaudamasi Paryžiaus malonumais, tačiau nesėkmingai: šokėjai vaidenasi Čekistas, paskui Mokytojas. Pasaulinę šlovę atnešęs Žizel vaidmuo neleidžia užsimiršti, ir Baleriną ištinka Žizel likimas - ji išprotėja. Veidrodžiai atspindi sužalotą Balerinos sąmonę, o išsivadavimas randamas pasaulyje iš kitos veidrodžių pusės.

Pats baletas, bent jau pirmame veiksme, tamstus ir kuria grėsmės įspūdį, vyrauja įtampa nuolatinė, kurią dar labiau sustiprina muzika ir apšvietimas. Olga Konošenko kaip visada nuostabi - atrodo, kad Raudonosios Žizel vaidmuo sukurtas būtent jai. Nuostabūs kostiumai, išraiškingai šokantis Čekistas - A. Daraškevičius. Antras veiksmas apskritai nepakartojamas. Vieni įvykiai keičia kitus, daugybė kostiumų, nuolat stebina dekoracijos, Olgos solo, kabareto scena. Ir viskas taip modernu, o sukuriamas puikias figūras nuolat norisi fotografuoti - kad tik nesibaigtų, kad tik nepasimirštų.
„Raudonoji Žizel“. Nueik.

nuotraukos iš čia, čia ir čia.

baletas: Romeo ir Džuljeta

2011-10-20T23:16:00.002+03:00

Labai ilgas (net 3val. trukmės) baletas visiems puikiai žinomu siužetu - neapykanta tarp dviejų galingų šeimų - Montekių ir Kapulečių, Džuljetos tėvų noras ją ištekinti už nemylimo vyro, tos pačios Džuljetos ir Romeo uždrausta meilė, mirtys...
Patiko kostiumai šiame balete, graži muzika. Labai graži ir jaunutė atrodė Džuljeta. Visai patiko ir šokėjas, vaidinantis Romeo.
Nepatiko tas orkestras ant scenos - įdomu, bet kažkaip neefektinga, ir labai girdėjosi garsiai, na, kaip šokėjai pašoka ir nusileidžia, neliko to tokio baleto sudaromo įspūdžio, kad šokėjai - lengvi kaip plunksnelės. Nepatiko, kad šiek tiek per daug ištęsta viskas, labai daug dažnai visai nereikalingų solo pasirodymų...
Šiaip, jei labai trumpai, tai nerekomenduočiau eiti į šį baletą, jei tau jis būtų pirmasis. Na, o jei kažką jau esi matęs, tai taip, nueik. Visgi, klasika.

nuotrauka iš čia.

baletas: Ana Karenina

2011-10-19T22:50:00.001+03:00

Turiningas šis spalis baletų. Šiandien buvau nacionaliniame operos ir baleto teatre pastatytame balete „Ana Karenina“.

Ana Karenina, kurią šiandien nuostabiai įkūnijo balerina Olga Konošenko, - ištekėjusi aukštuomenės dama, mama. Su vyru jos gyvenimas saugus, ramus, užtikrintas. Ne problema deficitiniai žaislai vaikui ir žirgų lenktynės, pokyliai ar kitokios pramogos.

Tačiau ramus gyvenimas ilgai netrunka, Ana įsimyli jaunikaitį grafą Vronskį ir toliau visą spektaklį bando apsispręsti, kas jai svarbiau, mieliau, priimtiniau - aistra Vronskiui ir laisvė, ko taip trokšta Anos širdis, ar sūnus, kartu su atitinkama padėtimi visuomenėje.

Kaip nekeista, viskas baigiasi tragiškai - Ana nusižudo.

***

Kas labai patiko šiandien, tai nuostabi O.Konošenko, ji tokia tobula šiam vaidmeniui, kad jokios kitos balerinos neįsivaizduoju net. Taip pat puikios dekoracijos, ypač tas traukinys. Kostiumai nerealūs. Stipri muzika. Patiko balerina, kuri vaidino Vronskį įsimylėjusią merginą Kitę (ar koks ten tas vardas).

Kas nepatiko, tai tas šokėjas, kur atliko Vronskio vaidmenį. Jis šoka gal ir gerai, tačiau atrodo, kad tik apie šokį, techniką ir tegalvoja. Jokių emocijų, jokių jausmų, vien sunkaus žingsnio nulemtos grimasos... Taip norėjau Juškos šiam vaidmeny... Nepatiko ir judantys vaizdai - na, ta besisukanti biblioteka.
Taip pat, nežinau, ar patiko, ar ne, bet šis baletas įdomus tuo, kad jis lyg ir neprailgsta, tačiau gal dėl to, kad vienas veiksmas nuolat keičia kitą, ir visų įvykių tiek daug, tai atrodo, kad jau tą spektaklį ne 2, o kokias 4 valandas stebi. Įdomus jausmas.

Apskritai, „Ana Karenina“ - vienas iš tokių įdomesnių baletų, kurį turbūt įrašyčiau į kokią 3-4 vietą iš visų savo matytų. Tai taip per viduriuką išeina. Kitaip sakant, būna ir geriau, bet vis tiek labai rekomenduoju.

nuotrauka iš čia.

Dvilypė

2011-10-17T22:02:00.000+03:00

Ar tau taip nebūna, kad prausiesi duše ir randasi mintys su kiekvienu lašeliu, nubėgančiu per tavo kūną. Ir kuo karštesnis vanduo, tuo daugiau tų minčių. Kaupiasi, sukasi galvoj, ramybės neduoda. Dėliojasi ištisos eilutės, sakiniai. Ar tau taip nebūna, kad tada pamiršti ir šampūną, ir dušo želė, per šiltus garus brendi link chalato ir į kambarį. Ir skubi įjungt pc, kad tik užkrautų jį greičiau, ar kokį lapelį pagriebi, kad tik pasiliktų dar tos mintys trupučiuką, nenuplauktų kaip nuplaukia vanduo užtvankoj. Ar tau taip nebūna, kad panašios mintys įkyruolės lenda kitais netinkamiausiais momentais - mokantis skaitykloje arba per egzaminą...

***

Galvojau šiandien ir kitom dienom, tik nežinojau, kaip įvardint. Tačiau prisiminusi paauglystės dainas ir pastebėjusi žmones, supratau. Aš kitokia. Naujiena, nusijuoksi, juk visi skirtingi mes. Tačiau tikrai. Aš kitokia. Ir to mano kitoniškumo kituose man trūksta. Kadaise buvo Katedriečiai, atrodo, žmonės kaip ir aš. Buvau pleputė, jaučiaus suprantama. Buvau kitokia tarp kitokių ir niekad nesijausdavau prastai. Po to kažkas nutiko. Išnyko Katedra, draugai supanašėjo. Į tuos, į visus Kitus. Prarado kitoniškumą. O jei dar ne visai prarado, tai kasdien praranda vis labiau. Ir nervina mane, jaučiu, kad nebepasakoju tiek, o tyliu vis dažniau. Sakoma, tam ir duotos ausys dvi, kad klausytume daugiau, tačiau taip liūdna, keista. Jaučiu, visai viena likau.
Ir nesuprasi, ar vis dar paauglystėj, ar subrendau jau per daug...

***

Vis galvoju apie prasmę ir laimę. Kuo jos skiriasi, kokia manoji. Ir nežinau. Vieną dieną noriu pagal specialybę darbo, aktyvaus gyvenimo, pietų jaukiose kavinėse, buto senamiestyje ir atostogų keliaujant. Artimų draugų ir Naujų metų su jais, Kalėdų su šeima.
Kitą dieną trokštu ramybės. Namelio prie jūros, darbo namuose. Visiškos laisvės, jokių automobilių, nuosavo žirgo ir atostogų keliaujant. Kalėdų su šeima. Kodėl draugų čia nebeliko? Žiūrėk aukščiau.
Suderint visko neišeina.

***

Gal todėl tos kavinės reikia. Kavos, jaukaus kampo, ramybės. Atsigaut be priežasties.
Gal todėl norisi į Erasmus. Pažiūrėt, o kaip kitur?
Gal todėl vis pagalvoju apie rašytojus, poetus. Menininkus apskritai. Ivanauskaitę, Marcinkevičių. Mylimi šimtų, vieniši tarp milijonų.

Andriaus Kaniavos koncertas

2011-10-16T11:57:00.001+03:00

Vakar buvom Panevėžio Muzikiniame teatre, kur vyko „vyresnio amžiaus bardo“ Andriaus Kaniavos autorinių dainų vakaras. Keista tai, kad pasakius mamai, kad einu į Kaniavos koncertą, ji net nepagalvojo apie Andrių, o visą laiką, kol kalbėjom, įsivaizdavo, kad tai bus Eduardo Kaniavos koncertas. Ir ne tik mano mama, bet ir V mama, ir jo sesė - visi vieningai teigė, kad eisim į vyresniojo Kaniavos koncertą. O visgi ne.
Nors Andrius nebe jaunas jau, tačiau vis tiek labai šiltas, nuoširdus ir jaukus. Būtent tokia atmosfera buvo vakar koncertų salėje. Aišku, ne be kompozitoriaus Sigito Mickaus pagalbos. :)
Žinoma, ne viskas buvo super - salėje buvo šalta ir trukdė galybė techninių nesklandumų (nors iš kiekvieno jų Andrius sugebėjo padaryti po smagų anekdotą), o ir dainų žodžius ne visus pavyko suprast - tiesiog bardas taip neaiškiai juos taria... Bet, kita vertus, jei nesupratom žodžių, tai klausėmės muzikos, jei per tą gaudimą muzikos nebegirdėjom, tai juokdavomės iš anekdotų. Taip ir praėjo vakaras.
Labiausiai man patikusios dainos čia, čia ir čia.

Graikas Zorba

2011-10-10T15:45:00.000+03:00

Naujas sezonas prasidėjo ir aš vėl buvau balete. Šįkart - Lorca Massine 2 veiksmų balete apie visame pasaulyje garsų graiką Zorbą iš Nikos Kazantzakio apysakos arba pagal šią apysaką sukurto filmo.

Aš, prisipažinsiu, nei filmą buvau mačiusi, nei knygą skaičiusi, bet mane patraukė pats pavadinimas. Lyg šiltas kažkoks, lyg girdėtas. Taigi, nuėjau į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro puslapį, kur pasiskaičiau apie džiaugsmo filosofiją ir šokio svaigulį, kuris priverčia pamiršti visas bėdas ir rūpesčius ir nusprendžiau, kad viskas, eisiu. Jei reikės, tai ir viena. Be viso ko, juk dar Juška šoka...

O Juška (kuris vaidino Džoną) šoka puikiai. Taip lengvai, taip švelniai, taip elegantiškai. Tikras aristokratas!
Be to, tai baletas, kuriame dalyvauja choras ir net solistė!
Antras veiksmas nepakartojamas savo smagumu ir gražiai atliekamu sirtakiu.
O Zorba toks išdykėlis, toks "pritampantis", toks tikras draugas. Toks nei šioks nei toks, bet mėgiamas visų.

Ir dar, balete net 3 pabaigos (bisai)!!! Gal kas žino, KODĖL čia taip?:) Google atsakymo neduoda, o baisiai įdomu...
Pati muzika, kostiumai, dekoracijos - nieko įspūdingo, bet ir ne taip, kad nepatiko. Tiesiog šio baleto esmė - šokiu išreiškiami jausmai, sirtakis, choras ir tie 3 bisai pabaigoje, dėl ko, viską sudėjus, išeina puikus reginys. Na, o visokių smulkmenų aptarinėti turbūt neverta. Geriau pažiūrėk kelias ištraukas ir apsispręsk pats, eiti ar ne:

Ir vėl patenkinta

2011-09-24T20:24:00.000+03:00

Nu tiesiog paskutiniu metu taip smagiai gyvenu, kad neišsėdžiu nepasigyrus. Štai paskutinė savaitė vėl buvo nuostabi, nes:

išgriuvau iš autobuso ir likau gyva
su Astuku prisišnekėjau Reformatų parkely, po to Vero cafe, po to prie Mindaugo tilto... Mmm, vynas.
skalbiau. Kažkaip patinka man tas skalbinių kvapas :D
dalyvavau asmeninio tobulėjimo būdų ir įrankių praktiniuose mokymuose
aplankiau energetikos ir technikos muziejų. Interaktyvios parodos ftw!
pirkau vyną pirmąkart. Ir pirmąkart pirkau jį sau.
patobulinau savo makaronų su faršu receptą ir pasikviečiau vakarienės Rituką
pagaliau nuvažiavau į Trakus! O ten - besisupantis tiltas, ežerai, kalnai, ramybė...

Ir dar mokiausi, ir visokius mokesčius mokėjau, ir apie Erasmus svaigau, ir su kambariokėm ūgį matavaus, ir filmą žiūrėjau.
Ir nors dar tiek daug man trūksta, tiek daug neturiu, ko noriu ir ko reikia. Bet vis tiek. Patenkinta.

Mokymai: asmeninio tobulėjimo būdai ir įrankiai

2011-09-22T12:31:00.000+03:00

„Pati didžiausia pergalė - nugalėti save“ - tokią Platono mintį perskaičiusi savo darbo kalendoriuje nusprendžiau, kad eisiu. Nors ir toli, nors ir kartu eiti niekas nenorėjo, pamaniau, kad tokia galimybė turbūt pasitaikė ne šiaip sau ir be to, vis tiek turiu laisvą popietę.
Praktinį seminarą „asmeninio tobulėjimo būdai ir įrankiai“ vedė Aleksejus Žaltkovski - vienas iš Jaunimo verslo klubo steigėjų, verslininkas, sertifikuotas Rusijos NLP instituto (neuro lingvistinis programavimas) NLP praktikas. Tai čia titulai. O iš tiesų tai, kaip man pasirodė, smulkaus kūno sudėjimo, jaunas, daug žinantis, bet labai paprastas vyras...
Mokymus sudarė 2 dalys - kas padeda tobulėti ir kas trukdo. Nors iš tiesų tai nebuvo kažkokios tai labai ryškios perskyros tarp tų dalių - viską aptarėme kartu. Ir labiausiai patiko, kad būtent aptarėme - mokymuose dalyvavo iš viso apie 13 žmonių, taigi labai nedidelė grupė. Kiekvienas gavo progą pasisakyti, paklausti, pasimokyti praktiškai, o ne vien tik klausantis kokios tai paskaitos. Be to, patiko, kad į mokymus susirinko ne vien studentai, kaip iš pradžių maniau, kad bus. Bet susirinko ir patyrę programuotojai, ir žmonės iš užsienio reikalų ministerijos, ir psichologai, ir universitetų metodininkės. Žodžiu, auditorija įvairi ir įdomi, kiekvienas su sava patirtim.
Tačiau, grįžtant prie mokymų turinio, galima būtų išskirti tokias temas:

Pasiteisinimai - kada jie naudingi, kada žalingi;
I(r)GR;
Žinau -> moku;
Aplinka tobulėjimui;
Aš 2012;
Kodėl? -> Kaip?;
Testas ir mokymosi stiliai.

Plačiau čia visko nekomentuosiu, nes po to dar kas nors nuspręs, kad neverta į tuos mokymus eiti - viską galima just blog'e pasiskaityti. Nes į mokymus iš tikrųjų eiti verta.
Kodėl?
Nes juose susirenka skirtingi ir įdomūs žmonės, kupini daugybės idėjų, kuriomis dalinasi ir tu vėliau gali jomis pasinaudoti.
Nes tu turi galimybę ir laiką pažvelgti į save, atrasti, ką, kur, kaip ir kada pritaikęs galėtum pasiekti idealų galimą rezultatą. Arba jei jau taikai kažkokius tai principus savo gyvenime, suprasti, kodėl jie neveikia arba veikia ne iki galo.
Nes jei mėgsti skaityti, būtinai pasižymėsi porą knygų, kurių jau tą patį vakarą imsi ieškoti (pvz. šių mokymų metu buvo minėtas „Mažasis Princas“).
Nes mokymų metu atliksi testą, kuris įdomus tuo, kad šiek tiek painus ir padarytas taip, kad parodytų ne tai, kokiu norėtum būti, bet tai, koks esi.
Nes...vykstant į mokymų vietą yra nuostabi nauja patirtis pasivaikščioti ir pasivažinėti rajone, kur dar nesi buvęs, o pakeliui pastebėti dar vieną objektą, kur tikrai būtinai kažkada nueisi.
Nes jei išdrįsi eiti vienas, kaip kad ėjau aš, tai po to jausiesi puikiai jau vien dėl to, kad nugalėjai save, tą nejaukumo ir nepatogumo jausmą.
Nes galų gale tai puikus nemokamas būdas praleisti laiką, jei sėdi prie pc ir dūsauji: „neturiu, ką veikti!“.
Na, o apibendrinant, tai jei kada tavo gyvenime pasitaikys proga sudalyvauti mokymuose, kurie yra nemokami (arba už prieinamą kainą), kurių tema tau įdomi ir kurie vyksta tavo laisvu laiku, tai eik. Jei draugai sutinka, imk juos kartu, na, o jei ne - eik net ir vienas. Iš tam tikros pusės taip net geriau - daugiau bendravimo su tais, kurių nepažįsti.
Štai, kad ir aš. Dvejojau, bet nuėjau. Ir va, praleidus mokymuose vakar vos 3 valandas, šiandien galva pilna minčių, pilna idėjų ir motyvacijos. Pasitikėjimas savimi +1200 ir puiki nuotaika... Juk tai nuostabu, ar ne?

p.s. daugiau info šiomis temomis čia.

Rugsėjo smulkmenos

2011-09-19T09:02:00.000+03:00

Rugsėjis lekia lyg koks greitasis traukinys per kalnus. Aukštyn žemyn, up and down, вверх и вниз.
Ir tiek visokių smulkmenėlių, kurių taip norisi nepamiršti.
Tai ir Norvegijos dienos & "Trio Mediaeval", ir sedėjimas prie Mindaugo tilto valandas kelias, ir karstymasis po Kalvarijų kryžiaus kelių kalniukus, ir šaltinėlis...Moterų dailininkių paroda „APIE TAI“ ir ,,XXI a. AUTOPORTRETAS“ Arkoje. Kambariokės ir padūkimai. Operacija "Šaldytuvo parsigabenimas", kurios metu dalyvaujam mes ir 6 erasmus vaikinai. Laiškas. Ir namai, kvaila savijauta dėl ligos, krepšinis dūkstant su V dukterėčia ir smagi dviejų draugų nuotrauka. Sesė, kurios nepamačiau... Grybai. Saulėgrąža. Užtvanka ir arbata iš termosiuko.

Jaučiu, kad vis dėlto gera gyvent. Ir net rytais lengviau keltis. Universitetas... O po to - laisvė. Tiek norų, kol dar oras geras. Į Trakus, parką, teatrą. Po senamiesčio kiemelius palandžiot. Ir stebėt, ir dar labiau pažint žmones. Ir iš naujo suprast, kodėl dabar, turėdama laiko kaip niekad, su vienais draugais susitinku bene kasdien, o kiti erzina, turiu juos matyti rečiau. Et, bet čia vėl smulkmenos.

-

2011-09-14T20:18:00.000+03:00

nuotrauka iš čia.

So the season of the fall begins

2011-09-10T15:39:00.003+03:00

     Ruduo. Bendrabutis, tas pats kambarys ir naujos kambariokės. Rima ir Jurga. Labiau patinka nei pernai, nes jokio įnamio kambary. Nors koridoriuos tai vis dar šlaistosi. Vargšelis... Tuštoka siena, ant kurios pamažu pradeda kauptis bilietai ir skrajutės.
     Universitetas, nauji dėstytojai, naujos paskaitos. Smagus tvarkaraštis, nes penktadieniai - sunkiausia diena. Universiteto kava, kurios šįmet bandysiu atsisakyti.
     Seni draugai ir naujos patirtys. Jaukus butukas Antakalny ir taip pat jaukus kambarys Saulėteky. Nakvynės ten kažkodėl labai įstrigusios, vis pagalvojant kad norėčiau dažniau. Gal dėl žmonių, su kuriais norisi praleist daugiau laiko, o gal dėl to jaukumo, kurios mano bendrabučio kambary kol kas dar nėra.
     Jonų bažnyčios varpinė ir ta nelemta aukščio baimė. Ypač kylant liftu. Ir kai girgžda medinės lentos. Ir kai pučia vėjas stiprus. Vis dėlto žinau, kad ten sugrįšiu ir bus drąsiau. Juk ir ant Gedimino pilies stogo pirmąkart...ropojau. Mažas garbanotas padarėlis, sukeliantis žmonių, o ypač močiutės juoką. Užtat šiandien ten vaikštau drąsiai. Ot.
     "Vilnius live" koncertai, pirmi šiųmetiniai gaminimo džiaugsmai, krepšinis ir jau primiršti ilgi pokalbiai telefonu. Ir klajonės beieškant Stalo kalno dar. Keksai. 32564 puodeliai arbatos ir 23165445 minučių duše. Dukart per dieną.

GYVENU!

Atleidimas

2011-08-31T13:09:00.000+03:00

Tau nebus atleista, jei tu neatleisi.

Kas tai yra atleidimas?
Tai aktas.
NE emocija. Tu gali jausti skausmą visą gyvenimą dėl to, ką žmogus tau padarė. Tai neturi nieko bendra su atleidimu. Tai NE atminties ištrynimas. Tu gali atsiminti, ką žmogus tau padarė.
Atleidimas - tai nebekalbėjimas apie tai, ką žmogus tau padarė. Kai tu sakai:

„Aš tau atleidžiu. Aš niekada nenaudosiu to prieš tave ateityje. Aš niekada nebekalbėsiu apie tai nei su tavimi, nei su kuo nors kitu.“

"Forgiveness has more to do with your tongue than your head or heart."

Jei tu tebekalbi apie tai, ką žmogus tau padarė, tu dar neatleidai.
--
pagal Mark Gungor "Laugh your way to a better marriage".

ką just veikia

2011-08-28T23:43:00.000+03:00

Visada vadovaujuosi posakiu: jei gali nerašyti - nerašyk. Galbūt todėl paskutiniu metu buvau trupučiuką dingusi iš šios „blogerių“ aplinkos. Skaičiau draugų ir šiaip įdomių žmonių tinklaraščius, komentavau juos, bet pati neparašiau nė vieno įrašo ir net minties nebuvo, kad gal reiktų parašyt.

Tiesiog gyvenau vasara. Visokios kelionės po Lietuvą, knygos, gamta, V, namai. Maži džiaugsmeliai, kuriuos iš dalies norisi pasilikti sau, o iš kitos pusės - na negi rašysi į blog'ą tokius „mažus“ dalykus... Pirmą kartą aplankytus miestus; dar vieną kelionę į Berčiūnus ir maudynes Sanžilėje; tobulą vietą Senvagėje, kur nelyja lietus; smėlio pilį, kurios nestačiau nuo vaikystės; hamake skaitomą knygą ar picos kepimą pirmąkart. Pirmą medūzą mano gyvenime.

Ir prabėgo taip laikas nerūpestingai, ir dabar sunku vėl įsivažiuoti į tą aktyvų režimą, kai vienas darbas veja kitą ir, nupūtus dulkeles, vėl visur tampausi darbo kalendorių.
Šįmet universitete turėsiu 3 erasmus studentus iš Italijos, Portugalijos ir Turkijos, o prieš tai dar savanoriausiu Eurobasket2011 Panevėžyje. Nesu didžiulė krepšinio gerbėja, tačiau visada įdomu išbandyti kažką naujo, apžiūrėti krepšininkus ir VIP iš arti, juo labiau - kai visa tai vyksta tavo mieste.

Rudenėja. Ir tokia nostalgija. Norisi aplankyti medį, nueit į Berčiūnus. Norisi sukabinėti atgal nukritusius medžių lapus, bet tuo pačiu kaip gražu, kai tie lapai krinta... Ir aš myliu jūrą. Ežerus mažiau... O poryt katinėlės gimtadienis. 12.
Kiek metų gyvena katės?

Aukštaitijos nacionalinis parkas

2011-08-06T23:02:00.004+03:00

Mūsų 2 dienų maršrutas:
Panevėžys - Anykščiai - Utena - Linkmenys - Palūšė - Ignalina - Meironys - Puziniškis - Ginučiai - Stripeikiai - Kirdeikiai - Tauragnai - Utena - Ukmergė - Panevėžys.

Aplankyti objektai:
Ežerai: Žiezdras - Lūšiai - Žaliasis - Paplovinis - Dringykštis - Asalnai - Asalnykštis - Tauragnas...
Kiti: Puziniškio ąžuolas - Palūšės medinė bažnyčia su varpine - Paminklas kompozitoriui M.Petrauskui - Medinių skulptūrų ansamblis - Botanikos takas - Ginučių vandens malūnas - Ladakalnis - Bitininkystės muziejus...

Nakvynė:
Ekologinio švietimo centro svečių namai.

O dabar šiek tiek plačiau apie viską :)
Žodžiu, išvažiavom iš Panevėžio anksti ryte, kadangi mūsų tempais iki Ignalinos - 3 valandos kelio. Važiavom pro Anykščius, nes tikriausiai tai trumpiausias kelias, be to, keliu Anykščiai - Utena tiesiog privalo pravažiuoti kiekvienas vairuotojas. Kalniukai, posūkiai, siauras keliukas ir nedaug ženklų - niekada negali žinoti, kas tavęs laukia. Aplenkę Uteną sukam į 111 kelią ir važiuojam iki Linkmenų, pakeliui dar sustodami prie Žiezdro ežero atsipūsti. Toliau - posūkis į kairę ir tiesiu taikymu į Palūšę. Palūšė - mažas kaimukas prie Lūšių ežero, tai pasistatom savo mašiniuką ir viską apžiūrim: medinę bažnyčią, paminklą Petrauskui, akmens amžiaus gyvenvietę.

viena iš medinių skulptūrų Lūšių ežero pakrantėje

Tuomet jau beveik pietūs, tad važiuojame ieškoti savo nakvynės vietos - Ekologinio švietimo centro. Jis yra iškart už Palūšės, pakeliui į Meironis. 80Lt dviems ir gauname puikų mažą "butuką": kambariuką su dviem lovomis + virtuvėlę + dušą + koridoriuką, jungiantį viską, kas paminėta. Be to, ten yra TV (tiesa, mūsiškis kažko neveikė), šildymas (galima pačiam pasireguliuoti), patalynė, indai, virdulys, rankšluosčiai ir pan., kieme - šašlykinė ir nemokamos valtys, kuriomis galima pasiirstyti vos už minutės kelio esančiame Lūšių ežere. Be to, viską saugo Falk Security. :D Ai, o kas su vaikais, tai dar yra sūpynės ir smėlio dėžė. :) Čia pat auga gysločiai, melisos, avietės ir erškėčiai, iš kurių pasidarome nepaprastai skanią ir sveiką arbatą. Be to, visiška ramybė, izoliacija. Galima pasivaikščioti 1,5km Botanikos taku iki Palūšės arba tokiu pat atstumu į kitą pusę - iki Meironių.

vidury Lūšių ežero

Pati Ignalina niekuo neypatinga, na, bent toje pusėje kur geležinkelis, Maxima ir Norfa. Tačiau paėjus miestuku per Laisvės aikštę tolyn, link gimnazijos, prieisi Paplovinio ežerą, kur jau visai gražu. Pavakarieniauti galima ten pat esančiame viešbutyje-restorane „Žuvėdra“. Ir kainos nesikandžioja, ir vaizdas gražus...
Kitą dieną traukiam tolyn Meironių link, užvažiuojam į Puziniškius apžiūrėti Puziniškių ąžuolo, kuris auga ant pakankamai aukštos kalvos, nuo kurios dar ir puikus vaizdas atsiveria. Tik keliukas iki tų Puziniškių prastas, daug kur smėlis, tai šiek tiek baisu buvo, kad neužklimptume. Po to - į Ginučius ir Ginučių vandens malūną. Tiksliau visi Ginučiai ir yra vandens malūnas, daugiau nieko įdomaus ten nepamatysi. O malūnas populiarus - tikriausiai ne tik dėl to, kad greitai švęs 200 metų jubiliejų ar kad saugomas valstybės kaip 19a. technikos paminklas, bet ir dėl to, kad ten veikia kavinė, be to, visai smagi vieta pasimaudyti. Ypač šeimoms su vaikais, kadangi negilu. Ai, be to, ten irgi galima apsinakvoti - 120Lt už dvivietį kambarį parai.

ant Ladakalnio

Toliau mūsų sąraše Ladakalnis - gana aukštas kalnas, garsus tuo, kad nuo šio kalno atsiveria nuostabi panorama - matosi net 6 ežerai: Linkmenas, Asėkas, Alksnas, Alksnaitis, Ūkojas ir Pakasas. Be to, Ladakalnis ir visas Šiliniškių gūbrys yra ledynmečio palikimas, todėl paskelbtas geomorfologiniu gamtos paminklu.
Bitininkystės muziejuje kasininkė tikina, kad viską apžiūrėti prireiks valandos. Apžiūriu per pusvalandį, tačiau apžiūrėti tikrai yra ką: nuostabios medžio skulptūrėlės, senoviniai aviliai ir dar keletas veikiančių, upelis ir sūpynės, visokie bitininkų rakandai, nuotraukos, knygos. Galima sužinoti, kokiu medumi nuo kokių ligų geriausia gydytis - pavyzdžiui, liepų medus puikiai tinka peršalimo ligoms gydyti, pienių medus puikiai tiks nusilpusiems ar senyviems žmonėms, o štai pievų žiedų medus padeda sureguliuoti žarnyno veiklą ir stiprina kepenis. Šio medaus čia galima ir įsigyti - 20Lt už kilogramą.

Bitininkystės muziejuje

Štai ir viskas. Iš Bitininkystės muziejaus sukame į Kirdeikius, o nuo jų - namo. Sustojam dar Utenoj pakeliui, kurioje iki šiol nebuvau išlipus, tai pasirodo, kad gan ramus/nuobodus miestas, kažkuo primenantis Ukmergę...
21:00 ir Panevėžys. Mes namie.

Šiukšlių sala

2011-07-20T22:19:00.000+03:00

Šiandien, vartydama žurnalą, užtikau įdomų ir iki tol negirdėtą pavadinimą "pacific trash vortex" (liet. „Ramiojo vandenyno šiukšlių verpetas“), pagooglinau ir... Na, žinai, rezultatai pranoko lūkesčius.
Šiukšlių verpetas - tarp San Francisko ir Havajų, šalia Šiaurės Amerikos pakrantės Ramiajame vandenyne iš šiukšlių ir atliekų susiformavusi gigantiška sala - kurios plotas, teigiama, prilygsta dviejų Teksaso valstijų plotui!

Šią salą sudaro daugiausiai plastikiniai buteliai, kurių, Kalifornijos pakrantės komisija apskaičiavo, masė jau viršijo tris su puse milijono tonų. Tris su puse milijono tonų. Šiukšlių masė - trys su puse milijono tonų!.. Įsivaizduoji?.. Tai didžiausias sąvartynas pasaulyje.
Tačiau plačiau apie tai nepasakosiu, kadangi radau superinį video, kur aiškiai ir per labai trumpą laiką (vos 2 minutes) paaiškinama šiukšlių salos esmė. Žiūrėk čia:

Mokslininkai teigia, kad vienintelis būdas atsikratyti šia sala (ir kitomis panašiomis) - sumažinti plastmasės patekimą į upes, jūras ir galų gale pasaulio vandenyną. Prie to prisidėti galime kiekvienas, pradžiai bent įsigydami medžiaginį maišelį pirkiniams, o plastiko butelius nunešdami iki tam skirtų konteinerių. Aš taip gyventi stengiuosi jau metus. O tu?

Luke Rhinehard: Kauliukų žmogus

2011-07-19T12:35:00.001+03:00

Ką matai žiūrėdamas į knygos viršelį?...
Kai knygą skaitai pusę metų, tai prie jos taip pripranti ir su ja taip „susidraugauji“, kad kai baigi ją skaityti, užplūsta toks keistas jausmas, panašus lyg 5 sezonų serialą baigus žiūrėti.
Turiu tokį įprotį, dar mokyklos laikais išsiugdytą, knygą skaityti su pieštuku rankoje. Pieštuku žymiuosi patikusias mintis, puslapius rašausi ant lapuko, na, o baigusi knygą surašau visas citatas į tam skirtą sąsiuvinį.
Kas keista - nors šioje knygoje daugiau nei 500 puslapių, tokių patikusių minčių pasižymėjau vos kelias. Šiandien jomis ir dalinuosi, dar prieš tai truputį savanaudiškai primindama šią nuorodą, kurioje būtinai apsilankyk, jei nusprendei, kad knyga turi būti tavo.
- „Gyvenimas yra ekstazės salelės nuobodulio vandenyne; sulaukę trisdešimties retai matome žemę";
- „Nekintama tvarka yra prostitutė, atsiduodanti pagiriamiesiems tėvų tauškalams. Valdo tėvai, o jie apdovanoja už tai, kad visada viskas būtų taip pat. Taigi svarbiausia visada elgtis vienodai. Ir galop kankintis“;
- „Į kai kuriuos klausimus galima atsakyti bet kaip, tik ne abejojimu“;
- „Dažnas įsitikina nejaučiąs jokio siaubo ar pasidygėjimo, kai suvokia, kad apie tai, kas įvyko, niekas nesužinos.“

Gadvaišai

2011-07-14T20:24:00.000+03:00

Po to kai nutranzavom ir perbridę Dubysą atsiradome Gadvaišuose, V kaime šalia Seredžiaus, vienas nuotykis keitė kitą taip greit, kad papasakoti viską turbūt būtų neįmanoma. Todėl paminėsiu tik labiausiai įsiminusius dalykus.

Dubysa. Pakankamai srauni upė, kuria nuolat plaukia baidarės. Pilna žolių, pilna akmenų. Vietomis ją galima perbristi galvos nesušlapus, vietomis dugno aš jau nesiekiau, tik V kaip žirafa kokia vis nepasinerdavo. Patiko bristi prieš srovę, o po to maloniai plaukti pasroviui. Įsismaginus prisiminiau net kūlvirsčius visokius vandeny.
Spragės. Arba kitaip - laukinės braškės ir jų nesibaigiantis rinkimas. Kas vakarą vitaminų dozė su karvutės Margės pienu ir batonu. Čiobreliai, jų pjovimas ir galybė čiobrelių arbatos.
Šunys. Tobis, Dora ir Sabalas. O jau ta Dora kokia gražuolė!

Miljonai musių, uodų, erkių, žabalių, visokių vabaliukų. Net dabar, jau namie, vis rodos, kad kažkas kažkur ropoja.

Kaimiškas gyvenimas. Vanduo iš šulinio, salotos iš daržo, svogūnai iš daržo, krapai iš daržo, bulvės iš daržo, dešra naminė, pienas, sūris, varškė, sviestas, grietinė - iš karvės. Mėsa kiaulių, kiaušiniai vištų. Serbentų sultys. Vyšnios. Avietės. Grybai net!
Veršis. Tu įsivaizduok, atsikeli žmogus, susiruoši namo važiuoti, o tau pasako, kad tuoj karvė apsiveršiuos! Ir niekur nedingsi, ruoškis, imk virvę, reiks tą veršį traukt! Ar tu įsivaizduoji? Ir ar žinojai, kad pirmiausia iš karvės pasturgalio (na, pats supranti) išlenda veršio kojos, jas tuoj reikia apsukt virve, o tada, karvei stenant, traukt už tos virvės, kol išlenda veršio galva, o paskui ir visas veršiukas? Toks diiidelis, bet kruvinas, bejėgis... Penkiese tą veršį traukėm!!! O jis po valandos jau šokinėt kieme pradėjo. Anakletas, haha.

Šiaip gera kaime vasarą pabūt :) Grynas oras, upė, laisvė ir ramybė.

Išeinu su saule, grįšiu su lietum

2011-07-03T00:59:00.003+03:00

Liepa prasidėjo ir lyja kasdien. Vakar jau galvojom, kad nutrenks. Žaibavo virš galvų, draskė medžius, o slėptis nelabai buvo, kur. Pievoje nėra stogų, o tie krūmai niekam tikę. Nuo žaibų gerai, bet nuo lietaus nekas.
O vis dėlto lašai šilti, išvaikė visus nuo mūsų „vietos“ ir nustojo. Kaip užsakius. Bet nesimaudėm, dienos ne tos. Valgėm picą ir vafliukus. Nemėgstu žodžio „vafliukas“... Po to pradėjo lyti, tai žaidėm kortom. Išmokau „21“. Grįžus gavau išbandyti naują šampūną, tai šiandien galvos nebeniežti. Atėjo dar vieno mėnesio 2 diena, tai gaminom bambukus ir gėrėm Sangria. Aš gėriau. Po to tik supratau, kad jau pagaminčiau ir viena, o tai reiškia, kad netyčia išbraukiau dar vieną iš „to do list“ punktų. The secret?
Po to įklijavom foto į albumą, o per tą laiką pasikeitė tvarkaraščiai ir nebebuvo autobuso. Ta proga sulaužiau vamzdį. Kad daugiau nieko nesulaužyčiau, ėjau pėsčiom. Per lietų. Pagalvojau, kad protingas žmogus būtų pasiėmęs skėtį ar bent lietpaltį, bet man tikriausiai patinka, kai kapsi. Lašai, nes kai anądien kaptelėjo ka-kas, atsimenu, kad nepatiko.
O dabar 15min. virto pora valandų, bet jau einu. Užmiegu su lietum.

Atsibusiu su saule.

The Secret. Paslaptis

2011-06-26T14:40:00.008+03:00

Na va, perskaičiau Rhonda Byrne knygą "The secret". Nuoširdžiai sakau, kad bent kolkas dar nežinau - čia smegenų plovimas ar iš tiesų nepakartojamas raktas į bet kokią sėkmę ir svajones. Nežinau. Reikia išbandyt turbūt :) O šiaip tai pasidariau šiokį tokį patikusių minčių sąrašą, tai dalinuosi.
Ne trumpas išėjo, bet bent jau prisiminti, ką knygoje skaitei arba nuspręsti, ar ją skaityti, tikrai padės.

The secret is the law of atraction.
The law responds to your thoughts, no matter what they may be.
If you can think about what you want in your mind, and make that your dominant thought, you will bring it into your life.
Whether we realize it or not, we are thinking most of the time. If you are speaking or listening to someone, you are thinking. If you are reading the newspaper or watching television, you are thinking.
When you recall memories from your past, you are thinking. When you are considering something in your future, you are thinking. When you are driving, you are thinking. When you arc getting ready in the morning, you are thinking. For many of us, the only time we are not thinking is when we are asleep; however, the forces of attraction are still operating on our last thoughts as we fall asleep. Make your last thoughts before going to sleep good thoughts.
What you are thinking now is creating your future life.

You can completely change every circumstance and event in your entire life, by changing the way you think.

Your life is a mirror of the dominant thoughts you think.
Meditation quiets your mind, helps you control your thoughts, and revitalizes your body.

Your feelings are an immediate signal for you to know what you are thinking.
No one can tell you whether you are feeling good or bad, because you are the only one who knows how you're feeling at any time. If you're not sure how you're feeling, just ask yourself, "How am I feeling?"
Iit is impossible to feel bad and at the same time be having good thoughts. Your thoughts cause your feelings.
As you feel bad, and don't make any effort to change your thoughts and feel better, you are in effect saying, "Bring me more circumstance that will make me feel bad. Bring it on!"
Seize those moments when you are feeling good, and milk them. Be aware that as you are feeling good, you are powerfully attracting more good things to you.
So what are you feeling now? Take a few moments to think about how you feel. If you're not feeling as good as you'd like to, focus on feeling your feelings inside and purposefully lift them. As you focus intensely on your feelings, with the intention to lift yourself, you can powerfully elevate them.
Make a list of some Secret Shifters to have up your sleeve. By Secret Shifters, I mean things that can change your feelings in a snap. It might be beautiful memories, future events, funny moments, nature, a person you love, your favorite music. Then if you find yourself angry or frustrated or not feeling good, turn to your Secret Shifters list and focus on one of them. Different things will shift you at different times, so if one doesn't work, go to another. It only takes a minute or two of changing focus to shift yourself and shift your frequency.

You cannot harm another with your thoughts, you only harm You.

You get to choose what you want, but you must get clear about what you want. Ask what you want.
You do not have to ask over and over again. Just ask once.
You must believe that you have received. You must know that what you want is yours the moment you ask. You must have complete and utter faith. If you had placed an order from a catalogue you would relax/ know you are going to receive what you ordered, and get on with your life.
Claim the things you want by feeling and believing they are yours. When you do that, the law of attraction will powerfully move all circumstances, people, and events for you to receive.

How it will happen, how the Universe will bring it to you, is not your concern or job. Allow the Universe to do it for you.
Trust your instincts.
It takes no time for the Universe to manifest what you want. Any time delay you experience is due to your delay in getting to the place of believing, knowing, and feeling that you already have it.
Next time you are in a situation where you are waiting, seize that time and imagine having all the things you want. You can do this anywhere, anytime. Turn every life situation into a positive one!
Expect the things you want and don't expect the things you don't want.
It is impossible to bring more into your life if you are feeling ungrateful about what you have.
Decide what you want. Believe you can have it. Believe you deserve it and believe it's possible for you. And then close your eyes every day for several minutes, and visualize having what you already want, feeling the feelings of already having it. Come out of that and focus on what you're grateful for already, and really enjoy it. Then go into your day and release it to the Universe and trust that the Universe will figure out how to manifest it.
The shortcut to anything you want in your life is to BE and FEEL happy now!
Thoughts create the words we speak, the feelings we feel, and our actions. Actions are
particularly powerful because they are thoughts that have caused us to act.
When you want to attract something into your life, make sure your actions don't contradict your desires.
Think about what you have asked for, and make sure that your actions are mirroring what you expect to receive, and that they're not contradicting what you've asked for. Act as if you are receiving it. Do exactly what you would do if you were receiving it today, and take actions in your life to reflect that powerful expectation.
Laughter really is the best medicine.
If you are not feeling great and somebody asks you how you are feeling, just be grateful that that person has reminded you to think thoughts of feeling well. Speak only the words of what you want.

Nothing is limited—not resources or anything else. It is only limited in the human mind.
Praising and blessing dissolves all negativity, so praise and bless your enemies. If you curse your enemies, the curse will come back to harm you.
Do the things that you love and that bring you joy. If you don't know what brings you joy, ask the question, "What is my joy?"
The Secret is within you. The more you use the power within you, the more you will draw it to you.

Daugiau info: thesecret.tv.
Knyga pdf formatu (EN): čia.

Filmas "The Secret": čia.
***
p.s. pirma knyga, kurią perskaičiau anglų kalba! Patiko :P

Firefox add-ons

2011-06-25T11:53:00.000+03:00

Keli firefox naršyklės priedai, kurie man pasirodė įdomūs ir naudingi. Dar neišbandžiau, tačiau turint omeny, kad ir išbandžius mano nuomonė gali ryškiai skirtis nuo tavosios, dalinuosi nuorodomis jau dabar. Pavadinimai kalba patys už save, tad nekomentuoju.

ImTranslator - Online Translator, Dictionary, TTS
PDF Download
Read It Later - šitas man jau patinka :)
Quick Translator
ReminderFox
LikeThePage - Facebook Like Any Page!
Readability

Kaktusas pražydo

2011-06-21T21:49:00.000+03:00

Galvokit ką norit, bet žydinčio kaktuso iki šiol mačius nebuvau ir net negalvojau, kad jie žydėti gali. Na, kaip paparčiai kokie... Bet štai šią savaitę iš mano kaktuso pradėjo lįsti kažkoks keistas darinys. Lindo lindo, ilgėjo, storėjo, o štai šiandien... pražydo! Nuostabiai dideliu baltu žiedu, kuris be visa ko dar ir nuostabiai kvepia. Kaip koks stebuklas.

Vasara... atostogos?

2011-06-15T00:09:00.002+03:00

Na štai, paskutinis egzaminas atsiskaitytas ir dabar belieka laukti rezultatų. O jų belaukiant ir po to - žinoma, kad atostogauti!.. Nors kita vertus, ar man tai bus būtent atostogos, kokia veikla vasarą užsiimsiu, ar būsiu Vilniuj, ar Panevėžy ir ar apskritai Lietuvoj, dar nenuspręsta, šiuo metu aiškinamasi ir tikriausiai bus aišku tik liepos 1d...

Tačiau iki to laiko dar dvi savaitės ir daugybė didesnių ar mažesnių norų mano galvoj. Rusų kalbos pamokėlės, grožinė literatūra, filmai, kelionės, vanduo, braškės ir ledai. Draugai, šeima, savanorystė, kremukų makalavimas, laiškai, nuotraukos ir viena man itin svarbi rašliava, kurią jaučiu, kad jau esu pasirengusi pradėti. Sodas, Berčiūnai, Kupiškis. Miegas... Na, ir dar tiek visko daug, kad net sunku kažką tai užrašyti, išskirti. Piešti noriu. Šokti noriu. O mano kaktusas pražydo... Čia su ta vasara ir atostogomis besveikindamas turbūt.
Vasara, atostogos... Tai bent žodžiai!
Degu nekantrumu.

Erkės

2011-06-11T19:00:00.000+03:00

Atsižvelgdama į tai, kad Lietuva priklauso padidėjusio pavojaus susirgti erkiniu encefalitu zonai (o Panevėžys ir Vilnius priskiriami prie itin pavojingų zonų Lietuvoje) ir į tai, jog pastaruoju metu itin dažnai tenka išgirsti apie naujus užsikrėtimus erkiniu encefalitu ar Laimo liga, o dažnas lietuvis, tarp jų ir aš, apie erkęs ir jų sukeliamą pavojų yra daug girdėjęs, bet tiksliai visko nežino, nusprendžiau parašyti trumpą priminimą sau ir tau.
Visų pirma, kas tai yra erkė? Tai voragyvis, kuris maitinasi žmogaus ar gyvūno krauju. Erkė yra ypatinga tuo, kad jai reikia gerokai daugiau kraujo nei kitiems parazitams. Įsisiurbusi erkė su seilėmis išskiria medžiagų, kuriose yra analgetikų, priešuždegiminių bei kraujo krešėjimą stabdančių medžiagų, o tai užkerta kelią įdūrimo vietoje prasidėti uždegimui ir slopina skausmą. Dėl analgetikų įkandimo vieta tampa nejautri, nejaučiame ir erkės straubliuko skverbimosi į odą. Jeigu įsisiurbusios erkės nepastebime, ji gali gerti kraują net iki 15 dienų. Pavojingos jos tuo, kad gali užkrėsti įvairiomis itin pavojingomis ligomis, iš kurių plačiausiai žinomos yra erkinis encefalitas bei Laimo liga.

     Erkės mėgsta drėgmę ir šilumą. Todėl dažniausiai jos renkasi drėgnas vietoves ir prieblandą, dažniau aptinkamos tankiame lapuočių miško jaunuolyne, miško proskynose, krūmuose, aukštoje žolėje, kur jos randa laukinių gyvūnų – nuolatinių jų maitintojų ir šeimininkų – ežių, pelių, paukščių. Kad geriau pasiektų savo auką, erkės įkopia į žolę ar krūmus. Suaugusi erkė gali įkopti iki 1,5 metro. Aktyvi erkė aukos paprastai tyko ant žolės stiebelio apie 10–20 cm aukščiau žemės paviršiaus.
Erkės ypač aktyvios vasarą po lietingos dienos. Lietuvoje erkių sezonas paprastai trunka nuo balandžio iki rugsėjo mėnesio galo, bet esant švelniai žiemai jis gali pailgėti, kaip kad nutiko ir šiais metais...
     Aukai einant pro šalį ir pajudinus žolės stiebelį, erkė, pajutusi tai savo jutimo organais (erkė yra akla), užropoja ant grobio ir stipriai įsikimba į odą ar drabužius ant kojų esančiais kabliukais. Tai trunka vos akimirką. Ropodama žmogaus kūnu erkė ieško minkštos ir švelnios odos, kur gausu kraujagyslių, kad būtų lengviau įsisiurbti ir maitintis. Todėl populiariausios vietos, kur erkė įsisiurbia, yra rankos ir kojos, ypač pakinkliai, ar kaklas. Apsižiūrint, ar ant tavo kūno neropoja erkė, svarbu iššukuoti ir plaukus.
     Kiti būdai, kaip apsisaugoti nuo erkių būtų skiepai (pats patikimiausias būdas ir nors nuo erkių jis neapsaugos, bet saugo nuo jų sukeliamų ligų), taip pat rekomenduojama atkreipti dėmesį į aprangą (dėvėti uždarus šviesius drabužius ilgomis rankovėmis, ilgas kelnes, kurias reiktų susikišti į puskojines). Po iškylos gamtoje būtina rūpestingai apžiūrėti kūną, išsimaudyti po dušu, o vilkėtus drabužius pakabinti negyvenamoje patalpoje ar saulėtoje vietoje.
     Jei erkė vis dėlto įsisiurbė, būtina ją kuo greičiau ištraukti. Nepastebėjus jos išlieka pavojus, kad erkė per žaizdą „įšvirkš“ tau virusą. Todėl reikia pincetu sučiupti erkę kaip galima arčiau galvos ir pašalinti ją truktelint atgal. Erkės straubliukas susideda iš mažų kabliukų girliandos, todėl traukiant erkę negalima jos sukioti į kairę ar dešinę.Taip pat negalima spaudyti erkės kūnelio ar tepti jo riebalais (Nuo aliejaus erkė pradeda dusti ir suleidžia didelę porciją ligos sukėlėjų į kraują).

     Žaizdą reikia apiplauti su vandeniu ir dezinfekuoti. Jeigu nepavyko pilnai pašalinti erkės ir liko galvutė, nedraskyk. Galvutę kaip svetimkūnį organizmas pašalins pats.
Tačiau jeigu erkės įkandimo vietoje atsiranda paraudimas, blogai jautiesi, nedelsdamas kreipkis į gydytoją. Gali būti, kad užsikrėtei viena iš erkių sukeliamų ligų. Norėčiau paminėti dažniausiai minimas ir pavojingiausias iš jų.
     Erkinis encefalitas.
     Gydymo nuo šios ligos nėra. Erkinio encefalito simptomai pasireiškia po 2-3 dienų, vėliausiai po 2-4 savaičių. Pakyla aukšta temperatūra, kankina šaltkrėtis, nemiga, skauda galvą, galimas pykinimas ar/ir vėmimas, vėliau gali prisidėti centrinės ar periferinės nervų sistemos pažeidimo simptomatika. Tik 30 procentų pacientų pasveiksta, kitiems lieka lengvesni ar sunkesni sveikatos sutrikimai: nemiga, galvos skausmai, dirglumas, rankų paralyžius, lytinė impotencija, psichiniai sutrikimai. Mirtingumas nuo šios ligos siekia iki 3 procentų. Vienintelė efektyvi priemonė nuo erkinio encefalito - skiepai.

Laimo liga.
Būdingiausias simptomas – odos bėrimas, kuris atsiranda įkandimo vietoje praėjus 1–4 savaitėms. Dažniausiai dėmė būna erkės įsisiurbimo vietoje, tačiau gali atsirasti ir kitur. Bėrimas yra didesnis nei 3 cm diametro ir plinta toliau. Galimi galvos, raumenų, sąnarių skausmai, karščiavimas, bendras silpnumas. Rečiau pasireiškia nervų sistemos, sąnarių, širdies, kraujagyslių sistemos pažeidimo simptomai. Vėliau gali atsirasti neurologinių, kardiologinių sutrikimų, vystosi sąnarių uždegimas. Nervų sistemos pakenkimo požymiai gali pasireikšti praėjus savaitei ar net mėnesiui po erkės įkandimo. Kartais praėjus net keleriems metams po užsikrėtimo šia liga įkandimo vietoje gali pakisti odos spalva – ji tampa melsva, panaši į nušalimą. Aplink dėmę gali būti juntamas maudžiantis skausmas ir tirpimas. Nustačius, kad pacientas užsikrėtęs Laimo liga, skiriamas gydymas antibiotikais, o vakcinos prieš šią ligą kol kas nėra.

Be to, reikėtų prisiminti, kad erkės pavojingos ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams, ypač šunims. Gaila, bet skiepų nuo erkių pernešamų ligų gyvūnams nėra, todėl rekomenduojama naudoti specialias apsaugines ir profilaktines priemones. Tai, pavyzdžiui, gali būti antkaklis (dažnai antkaklis turi nemalonų kvapą, todėl šeimininkai jo nemėgsta) nuo erkių, kuris pagamintas specialiai šunims. Taip pat po pasivaikščiojimo augintinį būtina kruopščiai apžiūrėti, o suradus erkę, ją atsargiai ištraukti.
Na ir galų gale svarbu suprasti, kad atsarga gėdos nedaro, o pasakymai „man erkė niekada iki šiol nebuvo įsisiurbusi“ arba „jau daug kartų buvo įsisiurbusi, bet niekuo nesusirgau“ nieko nereiškia. Visada gali būti pirmas kartas, kurio pasėkmės gali būti labai skaudžios ir išlikti visą gyvenimą.
Saugok save.

Apie "Garnier" dezodorantus

2011-06-09T12:32:00.003+03:00

"Garnier" firmos produkcija iki šiandien buvo viena mėgstamiausių tiek mano, tiek mano mamos. Kad išsiaiškinčiau, ar verta ją mėgti ir pasitikėti toliau, pačiupau po ranka pasitaikiusius dezodorantus-antiperspirantus "Garnier mineral invisible 48h" ir "Garnier mineral extracare 48h". Pažiūrėkime, iš ko jie pagaminti.

Garnier mineral invisible 48h:

Isobutane - chemikalas, kurio nereikėtų praryti, žiūrėti, kad nepatektų į akis. Poveikis odai - gali sukelti alergiją, odos niežulį, oda nuo jo gali parausti, taip pat negerai šitą dalyką įkvėpti - gali apsunkėti kvėpavimas ir pan.
Dimethicone - Pigus mineralinis aliejus, arba klastingas silikoninis aliejus. Žalingas patekęs per odą, dirgina akis, dirgina odą, sukelia auglius plaučiuose ir krūtinės ląstoje, sukelia auglius endokrininėje sistemoje. Toksikologinės savybės nebuvo išsamiai ištirtos.
Aluminum Chlorohydrate -aliuminio chloridas. Efektyviai nuo prakaitavimo apsaugantis junginys, rekomenduojamas esant padidėjusiam prakaitavimui. Kita vertus, nors nėra įrodyta, kai kurie mokslininkai teigia, jog naudojant šio junginio turinčius produktus, padidiname savo riziką susirgti krūties vėžiu bei alzheimerio liga.
Isopropyl - daugiausiai rašoma, kad nepavojingas, tačiau yra ir atskirų nuomonių, kur teigiama, kad tai dar vienas kancerogenas.
Palmitate - padaro odą švelnią ir lygią, tačiau gali sukelti alergiją, riebalų liaukų uždegimus, dermatitą (lėtinė odos liga, pasireiškianti uždegimu, niežėjimu ir atsirandančiais išbėrimais). Užkemša poras, neleidžia odai kvėpuoti, išsausina odą.
Triethyl citrate -niekur neradau, kad kažkuo pavojingas būtų.
Parfum / Fragrance -gali būti nuodinga, bet nieko konkretaus.
Stearalkonium bentonite -stingdanti medžiaga, saugi.
Perlite - nepavojinga.
Dimethiconol -saugo odą, saugus.
Hexyl Cinnamal -kildinamas iš ramunėlių aliejaus, suteikia kvapą, didelės koncentracijos gali sukelti alergiją, tačiau iš esmės saugus, nes jo koncentracija nebūna didelė.
Limonene - kvapnioji medžiaga, kancerogenas.
Benzyl salicylate - prideda kvapų, šiek tiek sugeria UV spindulius. Gali sukelti alergiją, dirginti odą.
Benzyl alcohol -tirpiklis ir konservantas, saugus nedidelės koncentracijos, nes gali sukelti alergiją.
Geraniol - šiaip saugus, bet turėtų vengti tie, kas turi alergiją kvapams/kvepalams.
Linalool - kvapai: mėta, cinamono, citrusiniai vaisiai, ir beržų, gali būti gaminamas sintetiniu būdu.

Garnier mineral extracare 48h:

Isobutane - chemikalas, kurio nereikėtų praryti, žiūrėti, kad nepatektų į akis. Poveikis odai - gali sukelti alergiją, odos niežulį, oda nuo jo gali parausti, taip pat negerai šitą dalyką įkvėpti - gali apsunkėti kvėpavimas ir pan.
Dimethicone - Pigus mineralinis aliejus, arba klastingas silikoninis aliejus. Žalingas patekęs per odą, dirgina akis, dirgina odą, sukelia auglius plaučiuose ir krūtinės ląstoje, sukelia auglius endokrininėje sistemoje. Toksikologinės savybės nebuvo išsamiai ištirtos.
Aluminum Chlorohydrate -aliuminio chloridas. Efektyviai nuo prakaitavimo apsaugantis junginys, rekomenduojamas esant padidėjusiam prakaitavimui. Kita vertus, nors nėra įrodyta, kai kurie mokslininkai teigia, jog naudojant šio junginio turinčius produktus, padidiname savo riziką susirgti krūties vėžiu bei alzheimerio liga.
Triethyl citrate -niekur neradau, kad kažkuo pavojingas būtų.
Parfum / Fragrance -gali būti nuodinga, bet nieko konkretaus.
Palmitate - padaro odą švelnią ir lygią, tačiau gali sukelti alergiją, riebalų liaukų uždegimus, dermatitą (lėtinė odos liga, pasireiškianti uždegimu, niežėjimu ir atsirandančiais išbėrimais). Užkemša poras, neleidžia odai kvėpuoti, išsausina odą.
Stearalkonium bentonite -stingdanti medžiaga, saugi.
Perlite - nepavojinga.
Dimethiconol -saugo odą, saugus.
Allantoin - pudra nuo prakaito, anti-dirgiklis.
Linalool - kvapai: mėta, cinamono, citrusiniai vaisiai, ir beržų, gali būti gaminamas sintetiniu būdu.
Benzyl salicylate - prideda kvapų, šiek tiek sugeria UV spindulius. Gali sukelti alergiją, dirginti odą.
Methylpropional - kvepalai. Sukelia alergiją.
Butylphenyl - katalizatorius, jokios info, ar pavojingas, ar ne.
Geraniol - šiaip saugus, bet turėtų vengti tie, kas turi alergiją kvapams/kvepalams.
Alpha-isomethyl ionone - kvapai. International Fragrance Association (IFRA) buvo uždraustas dėti į kvepalus, tačiau kosmetikoje dar naudojama.
Hexyl Cinnamal -kildinamas iš ramunėlių aliejaus, suteikia kvapą, didelės koncentracijos gali sukelti alergiją, tačiau iš esmės saugus, nes jo koncentracija nebūna didelė.
Benzyl alcohol -tirpiklis ir konservantas, saugus nedidelės koncentracijos, nes gali sukelti alergiją.
Bisabolol - saugus.
Hydroxyisohexyl 3-cyclohexene carboxaldehyde - vandens lelijų kvapas, labai plačiai naudojamas. Pastaruoju metu pastebėta, kad sukelia alergijas.
Limonene - kvapnioji medžiaga, kancerogenas.
Coumarin - kvapiklis, galima naudoti labai ribotą kiekį, nes nuodingas, kalbama apie tai, kad gali sukelti vėžį.
Citronellol - ingridientas priemonėms po skutimosi, tačiau sukelia alergijas, galima naudoti tik labai mažos koncentracijos.

Jei trumpai aptariant, tai... Nepatiko man sudėtis, pasistengsiu atrasti kažką geresnio. Na, o kol kas... Bus gerai turbūt.

Apie "Margarita" ekologišką pienelį

2011-06-07T12:10:00.000+03:00

Ne, nerimstu aš. Tiesiog nebegaliu praeiti pro kūno priežiūrai skirtą priemonę, juo labiau - ja pasinaudoti, neišsiaiškinus, iš ko ji pagaminta ir ar verta apskritai su ja laiką gaišti laiką - galbūt tik blogiau nuo jos bus?
Taigi, šįkart ir vėl apie Margaritos produkciją. Tiksliau - apie Margaritos ekologišką valomąjį pienelį su linų ekstraktu.

SUDĖTIS: Aqua*, Helianthus Annuus (Sunflower) Oil**, Linum Usitatissimum (Linseed) Seed Extract**, Glycerin*, Glyceryl Stearate SE*, Tapioca Starch**, Cetearyl Alcohol*, Gluconolactone*, Sodium Benzoate*, Citric Acid, Potassium Sorbate, Calcium Gluconate*, Parfum* (Limonene, Linalool), Sodium Stearoyl Glutamate*, Tocopherol*.
*99% ingredientų - ECOCERT, natūralios prigimties.
**100% augalinių komponentų organinės kilmės.

Aqua - vandenukas.
Helianthus Annuus (Sunflower) Oil - ekologiškai užaugintų saulėgrąžų aliejus, minkština, drėkiną odą.
Linum Usitatissimum (Linseed) Seed Extract - ekologiškai užaugintų sėmenų sėklų aliejus, drėkinamasis poveikis.
Glycerin - natūralus glicerinas, klampumui padidinti.
Glyceryl Stearate SE - išvalytas glicerinas, švelnina, minkština, drėkina odą.
Tapioca Starch - naturalios tapiokos (bulvių) krakmolas, tirštiklis.
Cetearyl Alcohol - cetiarilo alkoholis, išgaunamas iš riebalų, emulsiklis, padidina produkto tūrį.
Gluconolactone - natūralios gliukono rūgšties esteris, dažiklis.
Sodium Benzoate - Natrio benzoatas yra natrio druskos Benzoinė rūgštis, kvapai, galimai kancerogenas (benzonatas).
Citric Acid - citrinų rūgštis - galimai susintetinta, balansuoja rūgščių šarmų pusiasvyrą, konservantas, aromatizatorius, didesnės koncentracijos gali dirginti.
Potassium Sorbate - kalio sorbatas, organinė druska, konservantas.
Calcium Gluconate - kalcio gliukonatas, gliukono rūgšties esteris, dažiklis, konservantas.
Parfum (Limonene, Linalool) - kvapai, nurodyta, kad 99 % natūralūs:
Limonene - kvapniosios medžiagos, kancerogenai,
Linalool - kvapai: mėta, cinamono, citrusiniai vaisiai, ir beržų, gali būti gaminamas sintetiniu būdu.
Sodium Stearoyl Glutamate - natrio stearoilgliutomatas, organinė druska, odos kondicionierius.
Tocopherol - vitaminas E, išgautas iš augalinių riebalų, odos kondicionierius, kancerogenas.

Taigi, sudėtis identiška Margaritos ekologiško kremo sudėčiai. Išvada būtų ta pati - kancerogenai ir visokie dažikliai nėra gerai tavo ir mano odai, o saulėgrąžų bei sėmenų aliejaus galima gauti atskirai :)
Kita vertus, palyginus su kitais produktais, kuriuos radau savo ir savo mamos kosmetikoje, tai pakankamai saugus gaminys...

naminis šveitiklis ir šiek tiek apie Margaritos ekologišką kremą

2011-06-05T20:42:00.002+03:00

Paskutiniu metu itin domiuosi ekologija. Ypač maistu ir kosmetika, apie kurią ir noriu šiandien parašyti. Mat pasigaminau savo pirmą ekologišką (?) kūno šveitiklį!
Internete apstu receptų, iš kurių kiekviena tikriausiai rastų sau tinkamą. Aš, apsižiūrėjusi, ko man reiktų, kas patiktų ir ką turiu namuose, išsirinkau šį receptą:

kavos tirščiai + medus + alyvuogių aliejus.

Kavos tirščiai – gerai žinomas kūno šveitiklis. Kava pašalina negyvas suragėjusias ląsteles nuo odos paviršiaus, aktyvina kraujotaką, o oda po to pasidaro švelnutėlė.

Medus taip pat labai dažnai naudojamas kosmetikoje. Jo galima dėti į įvairias maitinamąsias kaukes. Jis suminkština ir tonizuoja odą, lėtina odos senėjimą, lygina raukšles.

Alyvuogių aliejus švelniai sušildo ir suaktyvina kraujotaką. Alyvuogių kremas daro įtaką riebalų liaukų veiklai bei reguliuoja odos drėkinimą.

Kadangi alyvuogių aliejaus neturėjau, improvizavau ir pasirinkau namuose buvusį natūralų dagių aliejų (Carthamus tinctorius), kuris tinka praktiškai bet kokiai odai, regeneruoja ją ir stiprina. Taip pat drėkina, didina odos elastingumą, skatina ląstelių regeneraciją, lėtina odos senėjimą. Taigi galutinis mano receptas atrodė taip:

kavos tirščiai + medus + dagių aliejus.

Visko dėjau iš akies, kad gautųsi vientisa masė, ne per daug riebi ir pan. Sumaišiau ir viskas, iškart ėjau tepliotis. Iškart pajutau, kad rankos tapo švelnios, o taip pat patiko puikus medaus ir kavos kvapas. Ir jausmas geras žinant, jog medus natūralus, aliejus natūralus, o kava, aišku, irgi natūrali.

Aišku, kasdien tokį gamintis greitai nusibostų, bet turint omeny, kad tokio šveitiklio pilnai užtenka 1-2 kartus per savaitę, tai kodėl gi ne?

Kita vertus, kadangi šiandien pirma diena, kai šitai išmėginau, tai dar reikia palūkėt šiek tiek tikriausiai, kol poveikis galutinai bus aiškus... Na, bet kol kas tai man jis tikrai patinka!

Noriu dabar dar kremukų veidui ir rankoms, šampūno, kaukių, balzamų ir visokių kitokių grožio priemonių. Kad būtų natūralios, malonios liesti, skaniai kvepėtų ir visaip teigiamai mano kūną veiktų. Ak, atrodo, teisingai pinkcity, kurią paskutiniu metu dažnai linksniuoju, sakė, kad kai jau užsikreti šita namų gamybos kremukų manija, tai jau sunku kaip įprastai keliauti į prekybos centrą ir labiausiai išreklamuotą prekę pirkti, nepažiūrint jos sudėties.

Šitaip bežiūrėdama sudėtis (kad ir kiek mažai iki šiol aš ten suprantu), aptikau Margaritos ekologiškų produktų liniją. Nusipirkau veido kremą, o dabar pabandysiu išsiaiškinti, iš ko jis sudarytas ir ar verta man dar juo tepliotis, ar geriau priešui padovanoti ir pasigaminti vieną pačiai, kad ir iš pinkcity receptų.

SUDĖTIS: Aqua*, Helianthus Annuus (Sunflower) Oil**, Linum Usitatissimum (Linseed) Seed Extract**, Tapioca Starch*, Glyceryl Stearate SE*, Cetearyl Alcohol*, Glycerin*, Gluconolactone*, Citric Acid, Sodium Benzoate*, Potassium Sorbate, Calcium Gluconate*, Parfum* (Limonene, Linalool), Sodium Stearoyl Glutamate*, Tocopherol*.

*99% ingredientų - ECOCERT, natūralios prigimties.

**100% augalinių komponentų organinės kilmės.

Aqua - vandenukas.
Helianthus Annuus (Sunflower) Oil - ekologiškai užaugintų saulėgrąžų aliejus, minkština, drėkiną odą.
Linum Usitatissimum (Linseed) Seed Extract - ekologiškai užaugintų sėmenų sėklų aliejus, drėkinamasis poveikis.
Tapioca Starch - naturalios tapiokos (bulvių) krakmolas, tirštiklis.
Glyceryl Stearate SE - išvalytas glicerinas, švelnina, minkština, drėkina odą.
Cetearyl Alcohol - cetiarilo alkoholis, išgaunamas iš riebalų, emulsiklis, padidina produkto tūrį.
Glycerin - natūralus glicerinas, klampumui padidinti.
Gluconolactone - natūralios gliukono rūgšties esteris, dažiklis.
Citric Acid - citrinų rūgštis - galimai susintetinta, balansuoja rūgščių šarmų pusiasvyrą, konservantas, aromatizatorius, didesnės koncentracijos gali dirginti.
Sodium Benzoate - Natrio benzoatas yra natrio druskos Benzoinė rūgštis, kvapai, galimai kancerogenas (benzonatas).
Potassium Sorbate - kalio sorbatas, organinė druska, konservantas.
Calcium Gluconate - kalcio gliukonatas, gliukono rūgšties esteris, dažiklis, konservantas.
Parfum (Limonene, Linalool) - kvapai, nurodyta, kad 99 % natūralūs:
Limonene - kvapniosios medžiagos, kancerogenai,
Linalool - kvapai: mėta, cinamono, citrusiniai vaisiai, ir beržų, gali būti gaminamas sintetiniu būdu.
Sodium Stearoyl Glutamate - natrio stearoilgliutomatas, organinė druska, odos kondicionierius.
Tocopherol - vitaminas E, išgautas iš augalinių riebalų, odos kondicionierius, kancerogenas.

Na, iš esmės, nepaisant tų kvapiųjų kancerogenų, lyg ir nieko blogo, nieko pavojingo. Kita vertus, apart saulėgrąžų ir sėmenų aliejaus bei glicerino - nieko, kas padėtų mano veidui atrodyti puikiai ir man gerai jaustis. Todėl gal paprasčiau būtų tiesiog pačiai susimakaluoti kremuką iš šių sudėtinių dalių, galbūt pridedant dar šį bei tą vertingo odai?

Tai idėja, kurią galbūt ateityje įgyvendinsiu. O kada - parodys laikas. Galbūt kai šį kremą pabaigsiu? Galų gale, juk būtent tai - pasibaigęs kūno šveitiklis, įkvėpė mane pasigaminti tokį namuose. :)

pavadinimai

2011-06-03T18:36:00.000+03:00

Šiandien naršydama po įvairius Lietuvos blog'us ir tinklaraščius atkreipiau dėmesį į tai, kaip žmonės savo įrašus pavadina. Dalis - labai paprastai, pvz. "Kraujo donorystė #1", "Kaip pasigaminti lūpų balzamą", "Neskaidri Eurovizijos finalinė atranka? (įrašas atnaujintas)". Iš tokių pavadinimų iškart galima suprast, apie ką bus kalbama ir kad kalbama tikriausiai bus paprastai. Kiti žmonės savo įrašus užšifruoja taip: "Pasakos yra keistokas žanras", "mes Lenino anūkai", ir pavadinimas visiškai neatitinka turinio. Išties, dažniausiai jis nieko neatitinka. O gal tik man taip? Visgi, pamačiusi antro tipo pavadinimą, tokio įrašo dažniausiai neskaitau.

Paskaityk

2011-05-31T18:04:00.000+03:00

Paskutiniu metu perskaitau gan nemažai įdomių straipsnių, kuriais norisi dalintis. Ypač tada, kai juose siūlomus dalykus išbandau pati ir pamatau, kad iš tiesų jie veikia. Ir kadangi nepatinka man kaskart siųsti tau tų straipsnių el. paštu, per skype ar dar kokiais kitais būdais, tai pagalvojau, kad galėčiau čia, blog'e, padaryti kokius nors „mėnesio skaitiniai“ (ar pan.) įrašus ir tokiu būdu tais savo atradimais pasidalinti. Tad ilgai negaišinusi iškart pradedu savo šio mėnesio (arba kitaip tariant - pirmąjį) sąrašiuką, o paskui bus matyt, kaip seksis. :)

Kodėl jauni žmonės neturi darbo ir ką daryti, kad tu jį visada turėtum (Kernius Kuolys) - paprastai ir aiškiai. Nors, kai pagalvoji, nieko itin naujo nepasakoma, tačiau paskaitai ir kažkaip geriau pasidaro, apima įkvėpimas ir atsiranda daugiau pasitikėjimo savimi.
Produktyvumas: kaip nešvaistyti laiko veltui (Kernius Kuolys) - šį kartą čia daug naudingų patarimų apie tai, kaip planuoti savo laiką, kokias priemones pasitelkti ir kur jas rasti, kokį laiką ir kokią aplinką darbui pasirinkti. Kai kuriais patarimais jau pradėjau naudotis ir esu gana patenkinta.
Darbas pagal Pomodoro (Irmantas Šiupšinskas) - mano šiandienos skaitinys toliau domintis laiko planavimu. Kalbama apie Pomodoro techniką, kurios principas labai paprastas: 25 minutės darbo, 5 minutės poilsio ir kas 4 tokius ciklus daromos 15-20 minučių pertraukėles.
Kaip pasigaminti losjoną apsaugai nuo uodų (pinkcity) - prasidėjus šiltąjam sezonui didžiausi mano priešai - uodai. Šiame įraše Jovita pasakoja apie tai, kaip pasigaminti ne tik uodus atbaidantį, bet ir tavo odą tausojantį losjoną.
Kaip švaistyti laiką universitete: gidas (Kernius Kuolys) - šiaip labai prajuokino. Vardinami žingsneliai, kaip tapti nevykėliu universitete. Gal tik nesutikčiau su tuo, jog šaipomasi iš besimokančių žmonių. Geri rezultatai universitete neabejotinai atveria nemažai galimybių - turiu tokių pavyzdžių ir savo grupėje.

Erasmus studentai mano universitete (II)

2011-05-28T12:00:00.000+03:00

Nuotraukos erasmus studentų ir jų mentorių. :)

Prisiminimai

2011-05-26T21:57:00.000+03:00

...arba mano prisiminimai iš tavo dienoraščio. Kad visada galėčiau juos paskaityti.

„Kartą, kai mano draugų ratui buvo kilusi grėsmė, mes sugalvojome pasaką apie saulės spindulėlius. Jos esmė ta, kad kiekvienas draugas yra saulės spindulėlis ir jis šildo aplinkinį pasaulį. Na, o kai draugai buriasi į vieną vietą, kai plečiasi draugų ratas, tuomet spindulėliai ima sudaryti saules. Saulių dydis priklauso nuo draugų-spindulėlių skaičiaus. Kuo draugystė stipresnė, kuo daugiau draugų, tuo saulė darosi ryškesnė ir labiau šildo. Be to, skirtingos saulės gali jungtis į vieną. Išvada tokia, kad kai turi draugų-saulės spindulėlių, būna geriau (šilčiau) ne tik pačiam, bet ir visiems aplinkiniam. Juk tik dėka saulės egzistuoja mūsų planeta.“

***

„Savaitgalis. Susitikimas su spindulėliais. Išvada, kad gerai bendrauti su žmogumi, dėl kurio pasitempi ir augi. Taip pat gerai būti tuo, dėl kurio pasitempiama ir augama. Idealiausia, kai stengiamasi tobulėti drauge, vienas dėl kito ir tuo pačiu dėl savęs. Išpildytas noras pereinant Senvagę ir nugalint baimę įlūžti (po viso to sekė keistas sapnas, kad ryte ėjome ledu, o vakare tas ledas jau buvo ištirpęs ir sapnuotas didžiavimosi jausmas, kad spėjom ir nepabijojom to padaryti). O kam tie šiaudai? Kad žuvys galėtų kvėpuoti.“

***

„Pasiilgau Medžio. Jau taip seniai prie jo buvau. Greit bus lygiai metai nuo tos dienos, kai pirmą kartą jį atradome. Tada dar buvo tvirta Trijulė. Ir buvo daug sniego. Ir džiaugsmo. Po to viskas pradėjo byrėti... Medis kai kuriems liko tik medžiu. Netektis. Nutrūkusios draugystės. O dar vėliau ašaros ir susitaikymas. Bei suvokimas, kiek daug netekau. Svarbiausia, kad tai praėjo ir vėl atsitiesiau. O dabar vėl ateina vasario antra pusė ir kovo mėnuo. Laikas, per kurį praėjusius porą metų kentėjau. Šiais metais pasistengsiu, kad patirčiau kuo mažiau liūdesio. Kai kuriuos dalykus reikia keisti, neleisti pasikartoti. O Medį būtų gerai aplankyti. Grįžusi į Panevėžį ne kartą galvojau ten nueiti, bet vis blogos oro sąlygos buvo. Įtariu, kad šį savaitgalį bus ne ką geriau, bet būtinai kada nors, kai tik bus tinkama proga. Jei ką, eisiu net viena.“

Klaipėda - Smiltynė - Nida

2011-05-24T11:37:00.002+03:00

Kaip jau tikriausiai supratai iš įrašo pavadinimo, šiandien pasakosiu apie dar vieną iš savo kelionių. Vėlgi po Lietuvą.. Bet kaip netrukus perskaitysi ir pamatysi, Lietuva irgi labai graži. :)
Taigi penktadienį, iškart po CPT kolio susikroviau daiktus ir išskubėjau į autobusų stotį, kur manęs jau laukė patogus, turistais prikimštas autobusas į Klaipėdą. Apie pačią kelionę autobusu reikia pasakyti, kad ji trunka maždaug 4 valandas su 5min. sustojimu Kryžkalnyje ir na, kaip daugeliui atrodo, nėra kažkas baisaus. Aišku traukinyje, kuriame tuo pat metu iš Šiaulių į Klaipėdą važiavo V, yra žymiai patogiau, bet ir man autobuse, su žurnalu, buvo visai malonu keliauti. Tarp kitko, tikriausiai buvo pirmas žurnalas mano gyvenime, kurį perskaičiau visą visutėlį. Ir super - daug sužinojau. Nusprendžiau, kad nuo šiol visada nusipirkusi žurnalą jį visą perskaitysiu (išskyrus reklamas, aišku), kadangi dažnai iš pažiūros neįdomūs straipsniai, būna labai gerai parašyti ir daug informacijos pateikia.
Klaipėdoje mane jau atvažiavęs pasitiko V (labai patogu, kad Klaipėdoje, kaip ir Vilniuje, autobusų ir traukinių stotys - viena šalia kitos) ir, įsėdę į 1 numeriu pažymėtą autobusą, patraukėme senosios perkėlos link. Keltas, ir štai jau Smiltynė. Tiesiu taikymu einame link Lietuvos Jūrų Muziejaus, kadangi dirba jis tik iki 18h, o jau buvo apie 16:30.
Jūrų muziejus. Pingvinai, gigantiški erškėtai, užaugantys iki 7m ilgio, besibučiuojantys ruoniai ir dar daug visokių kitų žuvų, žuvyčių, kriauklių, koralų, iškamšų ir t.t. Taip pat muziejuje eksponuojama daug visokių inkarų, laivų modelių ir pan., supažindinama su Lietuvos laivininkystės istorija ir ypatumais.

Po muziejaus - molas. Esu jau buvusi ant jo, tik iš Melnragės (Klaipėda) pusės, na, o šį kartą pabuvau iš Smiltynės pusės. Net nežinau, gal iš Smiltynės pusės šiek tiek įspūdingesnis vaizdas. Na, o šiaip tai molas kaip molas. Mačiau pirmąkart, kaip žmogus pagauna žuvį!
Aplankėm ir Kopgalio kaimo kapinaites, kuriose yra palaidotas pirmasis Lietuvos kapitonas L. Stulpinas. Kapinaitės mažytės, bet jaukios.
Visa tai apkeliavus jau buvo vakaras ir reikėjo pavalgyti, ruoštis miegoti. Tad palydėjome saulę ir sugulėm ilsėtis. Apie nakvynę galiu pasakyti tik tiek, kad buvo baisu. Jei artimiausiu metu žadi miegoti palapinėje, tai apsigalvok - naktys tam dar per šaltos. :)
Rytas. Pusrytukai ir geros valandos kelionė į Nidą. Palaimingas miegas ant galinės autobuso sėdynės. Nida. Paliekame nereikalingus daiktus autobusų stotyje ir žingsniuojame Saulės laikrodžio link, pakeliui dar aplankydami Žvejo etnografinę sodybą, sauspievę ir drėgną pievą (patinka pavadinimai), ir užlipę į didžiulę Parnidžio kopą pagaliau grožimės Saulės laikrodžiu, Nidos miesto panorama ir nuostabiais jūros, marių ir kopų vaizdais. Labai labai labai gražu.

Na, o po to keliaujame toliau Parnidžio pažintiniu taku, kuriuo irgi labai verta praeiti, ir grįžtame į Nidos miestelį. Geriame kavą kavinėje "Kolibris" (skanu, kainos normalios), arbatą kavinėje "Kuršis" (skanu, pakankamai pigu ir labai graži aplinka). Pereiname žvaigdžių alėja, kur savo rankos spaudus yra palikę žymūs Lietuvos daininkai (S. Povilaitis, O. Vyšniauskas) ir šou pasaulio žvaigždututės (A. Valinskas, M. Mikutavičius). Randu ten ir Andriaus Mamontovo rankytę. Pridedu savo. Tip top! Dabar jei kas nors norėsit sužinoti, kokio dydžio - pločio Andriaus Mamontovo plaštaka - kreipkitės. :)
Kiek vėliau aptinkame ir Vytauto Kernagio skulptūrą. Nežinau, ar ji natūralaus dydžio, bet jei taip, tai visai mažiukas tas Kernagis buvo. Visąlaik įsivaizduodavau didesnį. :)

Na, ir galiausiai Urbo kalnas ir Nidos švyturys. Kalnas didelis (51m aukščio), nuo jo matosi jūra. Na, o švyturys pradėjo veikti XIXa., buvo susprogdintas ir atremontuotas, veikia ir dabar. Pagrindinė jo paskirtis - padėti orientuotis jūreiviams Baltijos jūroje ir specialiu sutartiniu ženklu (2 trumpi ir 1 ilgas blyksnis) informuoti jūreivius, jog čia nėra uosto.

Dar kelios valandos pasivaikštinėjimų ir grįžtame į Smiltynę. Vėl sėkmingai miegu ant galinės autobuso sėdynės - tikriausiai nujausdama, kad naktis vėl bus šaltutėlė. Tokia ji ir pasirodo beesanti. Net iš dviejų miegmaišių pasigaminus vieną nepasidaro šilčiau, ir todėl keliamės anksti - apie 4h ryto.
Keliaujame link perkėlos, palei marias molo link. Kyla saulė ir darosi vis šilčiau. Tačiau nepakankamai, tad pavalgę pusryčius ant jūros kranto, keliaujame į keltą ir grįžtame į Klaipėdą.
Apeinam visą senamiestį, V nusnaudžia "Klaipėdos bastionuose", o aš taip išsimurzinu befotografuodama pienes, kad paskui tenka ilgai valytis. Taip pat visai netyčia sudalyvaujame "Vilties bėgime", kurio tikslas - supažindinti klaipėdiečius ir svečius su Šv. Pranciškaus onkologijos centro projektu, rinkti lėšas jo statybai, kitaip prabilti apie onkologinę ligą ir jos įveiką. Aišku, bėgti mes, nuvargę turistai, nebėgame, tačiau vis tiek kažkokia forma įvykių centre atsiduriame.
Vėliau seka labai skanių šaltibarščių valgymas kavinėje „Black & White” (itin jauku, pigu - jei akcija), pasivaikščiojimas po Klaipėdos skulptūrų parką. Ir taip mes aplankome viską, kas pateko į mūsų "noriu pamatyti" sąrašą ir ką prieš kelionę buvom susiplanavę aplankyti. Skultptūrų parkas - prie pat stoties, tad netrukus mes jau laukiame autobuso (traukinio). Abu be galo pavargę, bet labai laimingi.

Erasmus studentai mano universitete (I)

2011-05-21T12:00:00.001+03:00

Dažnai rašau apie mentorystę, kaip visko daug turiu nuveikti ir panašiai. Nuotraukų kartais irgi įdedu, bet ne tiek jau daug. O štai šiandien atradau vieną užsilikusį cd iš tų, kuriuos įrašom savo erasmus studentams prieš pat jiems grįžtant į šalis, iš kurių atvyko. Kadangi nuotraukų labai labai daug, net pačių geriausių labai daug, tai dalį įkelsiu čia, dalį - kitame įraše.
Galbūt ir tau tada bus lengviau suprasti, kodėl aš taip į Erasmus noriu. :)

Nuotraukos Pavel - vieno labai talentingo erasmusiuko iš Lenkijos.

"Wallpaperis" 4

2011-05-17T21:51:00.000+03:00

The sea is everything.

It covers seven tenths of the terrestrial globe. Its breath is pure and healthy. It is an immense desert, where man is never lonely, for he feels life stirring on all sides.

Jules Verne

Neptūnas ir Antanas

2011-05-15T19:43:00.000+03:00

Atostogų pabaigai užtvirtinti pakliuvau į dar vieną kelionę su savo erasmusais. Važiavom pirmiausia į Neptūno mineralinio vandens gamyklą, o po to dar į Antano Česnulio skulptūrų ir poilsio parką.
Neptūno mineralinis vanduo išgaunamas Varėnos rajone, yra neįtikėtinai grynas ir išsiskiria mažu ištirpusių mineralinių medžiagų kiekiu. Pradėtas tiekti 1999m., „Neptūno“ mineralinis vanduo yra įtrauktas į oficialų visoje Europoje pripažintų natūralių mineralinių vandenų sąrašą. Kas įdomiausia, “Neptūno” buteliai yra specialiai sukurti taip, kad juos būtų patogu rūšiuoti. Specialių rievių dėka tušti buteliai yra lengvai suspaudžiami ir užima mažiau vietos konteineriuose, yra lengviau transportuojami. Pati gavau porą tų „suspaustų“ butelių - atrodo visai kaip mėgintuvėlis. Ir dydžio panašaus, ir formos. Kaip teigė gidė, ekskursijos po tą gamyklą retai kada organizuojamos dėl griežtų higienos reikalavimų, tačiau mums pasisekė ir pamatėm ne tik tuos suspaustus butelius, bet ir mašinas, kurios juos paverčia normalaus dydžio, taip pat galėjom pažiūrėt, kaip vyksta visas gamybos procesas.
Taigi visų pirma tie suspausti buteliai yra išpučiami, tada praskalaujami, į juos supilamas vanduo, uždedamas kamštelis, užklijuojama etiketė ir įspaudžiamas galiojimo ženkliukas. Po to buteliai supakuojami ir išvežiojami po Lietuvą ir kelias kitas šalis - net tokias, kaip Japonija. Daugumą veiksmų gamykloje atlieka specialios mašinos, prižiūrimos kelių darbuotojų, dirbančių visą parą. Įdomu būtų tai, kad šio mineralinio galiojimo laikas yra 1 metai, o pagaminti tokį vieną 1,5l butelį vandens kainuoja ne daugiau nei 50ct. Nežinau, kiek toks vanduo kainuoja parduotuvėje, bet tikiu, kad kokius 2 kartus tai tikrai daugiau. Atsidėkodama už vandenį, kuriuo mus pavaišino ir dar davė namo parsivežti, padarysiu bendrovei nedidelę reklamą ir pakviesiu užsisakyti šito puikaus vandens. Tai padaryti galite čia. Pasiskaičiuokit - gal pigiau nei pirkti iš parduotuvės?

Kaip jau minėjau, pasipildę vandens atsargas, aplankėm A.Česnulio drožinių ekspoziciją Druskininkų rajone. Antanas Česnulis - vienas geriausių Dzūkijos skulptorių. Jo sodybos kieme stovi paties šeimininko suręstas vėjo malūnas, kurio keturiuose aukštuose išdėstyta A.Česnulio drožinių ekspozicija. Už malūno – akmenų siena su daugybe nišų, į kurias menininkai iš visos Lietuvos veža savo išdrožtus Rūpintojėlius (atrodo gana įspūdingai tokia gausybė vienoje vietoje), skulptūrinė kompozicija „Žmogaus ir medžio gyvenimas“, kompozicijos pasakų motyvais, bei daugybė kitų įdomių skulptūrų, iš kurių labiausiai man patiko skulptūra „Milžinas“.

Nuotraukoje ji atrodo visai mažytė, tačiau patikėkit, iš tiesų ji maždaug dviejų Sabonių dydžio. :)
Parkas įsikūręs šalia upelio, ir apskritai ten būnant tvyrojo tokia ramybė, taip gražiai čiulbėjo paukščiai, kad tikrai dar norėčiau ten sugrįžti. Be to, berods sutikom patį autorių - A.Česnulį, besidarbuojantį kieme. Žmogus labai malonus ir draugiškas, o mūsų erasmusiukai buvo itin patenkinti, gavę progą pademonstruoti savo lietuvių kalbos žinias. :) Sodyboje taip pat galima atsigerti natūralaus vandens iš žavingai apdrožinėto šulinio bei pasidaryti "pikniką" pavėsinėje ant upelio kranto. Be to, ir parko aplankymo kaina toli gražu nesikandžioja - suaugusiems 5Lt, studentams - tik 3.
Apibendrinant, kelionė tikrai buvo smagi - tokia tiek žinių suteikianti, tiek atpalaiduojanti. Ir šiaip, pagalvojau, kad nebūtina keliauti į užsienį, kad pamatytum kažką naujo ir gražaus. Apskritai, tiek Lietuvoje, tiek svetur - kelionės yra gėris. :)

Daugiau nuotraukų čia.

Linksmasis kalendorius IIk. pavasaris

2011-05-09T13:57:00.010+03:00

BPT kolis - gegužės 10d. +
CT kolis - gegužės 16d. +
Informacinis ESN seminaras - gegužės 17d. +
CPT kolis - gegužės 20d. +
ESN mentorių atranka - gegužės 25d. +
ŠT – gegužės 30d. +
APT – birželio 2d. +
TI – birželio 7d. +
BT – birželio 10d. +
CT – birželio 14d. +

Turiu gerą mėnesį parašyti 3 kolokviumus, išsilaikyti 5 egzaminus, parašyti ir apsiginti kursinį darbą, suorganizuoti atranką naujiems ESN nariams savo universitete. Taip pat aplankyti Klaipėdą (iki 06.11) ir sudalyvauti vestuvėse (06.18). Jei pavyks, susirasti darbą.

Iki šiol streso nejaučiau, tačiau dabar, kai žiūriu į šitą sąrašiuką ir suprantu, kiek daug pastangų reikės norint išbraukti kiekvieną punktą su prierašu „atlikta“, suprantu, kad laukia sunkios dienos. Bet I'll do it.

Opera „Otelas“

2011-05-06T00:06:00.003+03:00

Otelas - Dezdemonos vyras arba "Venecijos mauras", kaip jį vadino Šekspyras, yra juodasis baltųjų pasaulyje. Užsitarnavęs Venecijos respublikos generolo titulą Otelas turi viską - valdžią, turtus ir pripažinimą. Tačiau pakliuvęs į Jago pinkles ir manydamas, kad Dezdemona jį apgaudinėja, Otelas pamažu praranda moralines vertybes, jį užvaldo pavydas ir pyktis, galų gale sunaikinantis jį patį ir taip pat didžiąją Otelo meilę - Dezdemoną.

Kadangi daug operų mačiusi nesu, o tiksliau tik vieną - Madam Baterflai, tai nelabai galiu lyginti. Na, „Madam Baterflai“ man patiko labiau. Gal dėl japoniškų motyvų, gal dėl spalvų. Taip, spalvos daug lemia. Operoje „Otelas“ vyrauja pilka, juoda spalvos. Vienintelė ryškesnė spalva - violetinė tarnaitės Emilijos suknelė. Bet ir tai, tamsiai violetinė.
Taip pat labai dėmesį atkreipė tai, kad Otelas šioje operoje ne jaunas ir dailus jaunikaitis, tačiau labiau senas, na, negražu taip sakyt, bet sukriošęs senis. Dezdemona ne tokia „nusenus“, tačiau irgi nepalyginsi su balerina šį vaidmenį atlikusia spektaklyje „Dezdemona“.

Dar vienas dalykas, nemaloniai kritęs į akis, - dar nenutilus žiūrovų plojimams ir nenusileidus uždangai, muzikantai jau pradėjo valyti savo instrumentus ir krautis daiktus. Na, mano galva, profesionalai neturėtų taip daryti... Jei jau žiūrovai išlaukia, kol baigsis aplodismentai ir nusileis uždanga, tai galėtų pakentėti ir muzikantai.
Kas patiko - tai įspūdingos masinės scenos, choro intarpai. Labai labai gražiai viskas atlikta buvo.
Na, o apibendrinant, tai už 40Lt bilieto į šią operą nebepirkčiau, tačiau kokių 11Lt gaila tikrai nebūtų. Jau vien dėl to, kad puiki muzika, stiprūs solistų balsai ir tos masinės galingai atrodančios scenos duoda tą tokį įdomų jausmą, kurio dėka bent porą dienų po apsilankymo teatre jaučiuos ne tokia įsitempusi ir...geresnė.

Nuotraukos iš čia ir čia.

Lietuvoj kaip Antarktidoj

2011-05-03T08:10:00.000+03:00

Štai tokį vaizdą pamačiau šiandien ryte, įsijungusi orelis.lt puslapį. Ir štai tokios R.Steponavičiaus nuotraukos (apačioje) plūsta į internetą iš Žemaitijos. Sunku patikėti? Ką gi... Tikėkimės, kad kitą savaitę vėl vaikščiosime be striukių.
Na, ar bent jau birželio mėn.

EuroBasket 2011 savanorių mokymai

2011-04-29T22:09:00.001+03:00

Šiandien rytas būsimiems EuroBasket 2011 savanoriams prasidėjo anksti - jau 7 valandą Panevėžio (O Klaipėdos tikriausiai dar anksčiau) ir kitų miestų savanoriai sėdo į autobusus, automobilius ar traukinius ir pajudėjo Kauno link.
10val. ryto registracija, o jau 11val. prasidėjo savanorių mokymai, kurių metu savanoriams buvo pristatytas Europos krepšinio čempionatas ir jo svarba Lietuvai, savanorystės principai, taip pat analizuojamos atskiros savanorių funkcijos ir atsakomybės transporto, maitinimo, arenų aptarnavimo ir kitose srityse. Mokymus sveikino soc. apsaugos ir darbo ministras D. Jankauskas, LiJOT prezidentas Š. Frolenko ir kiti gan svarbūs asmenys, iš kurių ir Linas Kunigėlis, tikrai puikiai pažįstamas veidas (balsas?) Lietuvos krepšinio aistruoliams.
Maža to, mokymų metu buvo surengta ir vieša akcija, kurios metu savanoriai sustojo į tris raides EYV, kurios reiškia European Year of Volunteering (Europos savanoriškos veiklos metai). Šia akcija buvo siekiama parodyti svarų Lietuvos indėlį formuojant savanoriškos veiklos tradicijas, pažymint ir tai, jog 2011 metai Europos Sąjungoje paskelbti „Savanoriškos veiklos“ metais.

European Year of Volunteering

Davė mums ir valgyti tokių sumuštinių, kuriuos viena mano draugė vis IKI parduotuvėj perka tokiuose maišeliuose, kurie labai priminė Lietuvos Jaunimo dienas Klaipėdoje, ir tai kažkaip smagiai nuteikė. Apskritai, reikia pagirti mokymų organizatorius ir mokymų savanorius, nes viskas tikrai puikiai organizuota buvo - praktiškai jokių eilių registracijos metu, pietų davinių dalinimo metu, maža to - netgi visi renginiai buvo pradedami labai punktualiai. Ir šiaip, mokymų savanoriai labai draugiški ir paslaugūs, et - likau sužavėta.
O ir patys mokymai buvo gana motyvuojantys, tikrai daug dalykų sužinojom, o tuo pat metu ir visai smagiai laiką praleidom. Netgi spėjom Laisvės Alėją aplankyt, kur jau nebežinau kiek metų nebuvau buvusi...
Tiesa, nors į mokymus buvo pakviesti tik atranką praėję savanoriai (iš 6000 apie 2200), tačiau mokymai tuo pat metu buvo ir antras atrankos etapas (po mokymų reikėjo atlikti tam tikrą testą), tad galutinis EuroBasket 2011 savanorių sąrašas dar nėra aiškus - 1500 atrinktųjų savanoriauti paaiškės, tikimasi, gegužės 13d.
Palinkėkit man sėkmės :)

p.s. Daugiau apie mokymus čia, čia ir čia.
Nuotrauka organizatorių.

Kas paėmė mano sūrį?

2011-04-26T12:46:00.003+03:00

Viskas keičiasi.

Sūris gali dingti.

Tikėkis permainų.

Pasiruošk, kad sūris bus paimtas ir padėtas kitur.

Stebėk permainas.

Dažniau uostyk sūrį ir pajusi, kada jis ims gesti.

Prisitaikyk prie permainų nieko nelaukdamas.

Kuo greičiau pamirši seną sūrį, tuo anksčiau rasi naują.

Keiskis.

Judėk pirmyn kartu su sūriu.

Džiaukis pokyčiais.

Mėgaukis nuotykiais ir gardžiuokis naujo sūrio skoniu.

Mokėk keistis greitai ir nuolat džiaukis tuo.

Sūris nebus visada ten pat.

Atostogos... Perskaičiau knygų mugėje nusipirktą Spencer Johnson knygą „Kas paėmė mano sūrį?“.
Sūris - tai viskas, kas svarbu. Karjera, pinigai, sveikata, dvasinė harmonija, meilė. Viskas, ko siekiame. Labirintas - vieta, kur ieškome savojo sūrio: darbovietė, šeima, visuomenė.
Pasitelkiant išgalvotus veikėjus (peliukus Šniukšt ir Strykt bei mažus žmogeliukus Ak ir Ok) knygoje pasakojama apie tai, kad niekas nestovi vietoje, ir kartais kiekvienam tenka susidurti su pokyčiais.
Dažniausiai jie gąsdina.
Kad atsikratytum šios pokyčių baimės ir susidorotum su netikėtai užklupusiomis permainomis, siūloma į viską žvelgti paprasčiau, būti lanksčiam ir greitai reaguoti. Nereikia dar labiau apsunkinti padėties ir pasiduoti baimei. Reikia stebėti mažus pokyčius, kad būtum pasirengęs, jei ateitų dideli. Labiausiai stabdome patys save ir niekas nepasikeis, kol nepasikeisime patys.

Ką darytum, jei nebijotum?

Knygą gali atsisiųsti čia ir čia.

baletas: Dezdemona

2011-04-20T00:08:00.000+03:00

Kas yra Dezdemona? Otelo žmona.
Kas tasai Otelas? Viljamo Šekspyro tragedijos "Otelas" pagrindinis herojus.
„Visas spektaklis - Dezdemonos sapnas“, teigia Kirilas Simonovas, baleto choreografas. Tačiau tada Dezdemona - pamišelė, atrodo man...
Nėra siužeto, nėra kažkokios tai gilesnės prasmės (arba ji slypi kažkur anapus), tik čia išnyranti Dezdemona su Otelu, tai Jagas su Kasijumi (kiti veikėjai), grupinės scenos apskritai tokios... Na, nėra veiksmo jokio. Nuolat kažkas juda, net bėgioja, tačiau viskas tik tam tikram jausmui perteikti, įspūdžiui sukurti, o ne istorijai vystyti. Ir viskas labai modernu, ir sunku „pagaut kampą“. Na, ne veltui vyresnės moterys vis ieškojo kažkokio tai aprašymo apie šį baletą, kažkokio paaiškinimo, kas padėtų susigaudyti. Ir be galo daug klaidų darė artistai. Tiek klaidų vieno pasirodymo metu dar niekada neteko matyti. Sinchrono visiškai nebuvo, Dezdemonos vaidmenį atlikusi balerina vos nenugriuvo, o balerūnas, šokęs kaip Otelas, buvo toks susikaustęs, nesišypsojo, matėsi, kad visą dėmesį į žingsnelius sutelkęs. O juk žingsneliai jau seniai turėjo būti atidirbti... Na, nežinau. Bet visos tos klaidos labai nuvylė, vienu metu net pasijaučiau esanti kokiame tai mėgėjų suruoštame spektaklyje. Be to, viena balerina - neįprastai aukšta - krito nuolat į akis. Nieko prieš aukštas balerinas neturiu, tačiau galėjo choreografas ir kažkokį kitą sprendimą rast nei pastatyti tą aukštą baleriną pirmoje eilėje ir dar šalia kitos tokios visai mažytės ir smulkutės... Eh.
Taip pat nebuvo šiandien „baleto žvaigždučių“ pasirodyme. Nei N.Juškos, nei O.Konošenko ar Eglės Špokaitės. Gal su jais būtų viskas atrodę geriau?
Patiko muzika. Tokia netradicinė, kažkuo Kiniją, Japoniją primenanti. Būgnai, kardų garsai ir dar kažkokių įdomių kitų garsų derinys tikrai buvo kažkas nauja ir, bent jau mano galva, pilnai pasiteisino. Taip pat žavingas buvo Jago vaidmenį atlikęs balerūnas - toks mažutis ir su ta juokinga gaidžio skiautere, bet nepaprastai plastiškas ir apskritai, toks gyvybės visam spektakliui suteikiantis.

...miegojo Dezdemona, ir niekas nežinojo, ką ji sapnuoja...

Visa tai atsispindėjo ir žiūrovų reakcijoje. Per pertrauką publika atrodė sutrikusi, na, o pačioje pabaigoje plojimai skambėjo vangūs, labiau iš pareigos ar įpročio nei iš pagarbos ar dėkingumo, žavėjimosi spektakliu. Buvo ir gėlių, ir vienas kitas „bravo“ šūksnis, bet toks įtarimas, jog tai - iš artistų artimųjų ar draugų pusės... Apskritai, kas operos ir baleto teatro publikai nebūdinga, atsistojo visi tik tada, kai ant scenos užlipo dirigentas - iki tol nei Dezdemonai, nei jagui, nei pačiam Otelui, nei visiems kartu atsistoję niekas neplojo...
Apibendrinant, man gaila tų, kuriems tai buvo pirmas baletas - netikiu, kad tie žmonės čia dar (greitai) sugrįš ir tų, kurie už bilietus mokėjo brangiausią kainą - tikrai šiandieninis pasirodymas tokių pinigų nebuvo vertas.
Į šį baletą asmeniškai grįžti neplanuoju ir kitiems į jį eiti nerekomenduoju. Na, nebent jau visai nusibodo tos tradicinės meilės istorijos ir žūtbūt norisi kažko nauja,
bet ir tai - pirkit bilietus už mažiausią kainą.

20110414

2011-04-15T00:19:00.000+03:00

Diena prasidėjo (ir baigėsi?) nekaip. Nors atsikėliau išsimiegojusi ir laiku, vis tiek sugebėjau vėluoti į paskaitas, tada nuobodžiauti jose, paskui vėluoti į susitikimą su moterimi, kuri internetu pardavinėja knygas (beje, aš irgi kelias parduodu čia)... Galų gale nupirkau žibučių draugei (koks pavasaris be žibučių?), nukulniavau iki jos darbo ir tada sulaukiau sms, kad susitikti nepavyks... Eh.
Paskui įsėdau į ne tą autobusą tam, kad išlipčiau vienoje stotelėje susiviliojusi užrašu „kirpykla“. Aš žinojau, kad Vilniuje taip pigiai niekas nekerpa, bet kažkodėl pamaniau, kad cha, man pasisekė. O klydau. Viso kirpimo metu buvau viena tarp rusų, kentėjau šukų braukymą per ausis ir skruostus (skaudėjo žinok) bei vis galvojau, ar toje kirpykloje bent kas nors dezinfekuojama. Galų gale, kirpėjai baigus ir man užsidėjus akinius... Nukirpo mane bliudeliu!!!
Garbės žodis, jaučiuosi dabar kaip Penelopė...
Na, bet išgyvensiu. Ir daugiau ten kirptis neisiu, ne ne.
***
Geros naujienos tos, kad žibutės labai smagiai įsitaisė ant mano palangės, o mane - dėmesio - atrinko į EuroBasket 2011 savanorius! Visai ant durniaus ten užsirašius buvau, su mintim, kad jei atrinks - gerai, o jei ne - koks skirtumas, bet dabar jau pradedu galvoti, kad visai gal ir įdomu būtų sudalyvaut. Jei tik Lietuvoj būsiu tuo metu, nes jei viskas pagal planus - nebūsiu. :P Nusprendėm šią vasarą, jei pavyks, pakeliaut ir padirbėt.
Taip pat paskutinis metas turiningas laiškų. Tiek gaunamų, tiek tų, kuriuos pati rašau. Net nebespėt pradėjau su jais. Bet vis tiek, kaip nuostabu gauti laiškus! Minusas tik galbūt tas, kad prirašau visko laiškuose, o blog'as taip ir lieka nepaliestas - na, negi du kartus tą patį rašysi...
***
Dar savaitė ir prasidės atostogos.

Planetariumas ir kiti dalykai

2011-03-24T22:21:00.000+02:00

Šiandien visai netyčia pasisekė aplankyti Planetariumą - jau seniai to norėjau, keletą kartų net bandžiau aplankyt, bet vis nepavykdavo. Na, o šiandien taip spontaniškai su Mar sumąstėm ir aplankėm: prisijungėm prie kažkokios tai pensininkų grupės ir patekom į seansą tema „Žvaigždės, planetos ir mes“. Jo metu mums rodė žvaigždes ir netgi kelis žvaigždynus, pirmą kartą pamačiau Mažuosius Grįžulo ratus ir išmokau, kaip juos atrasti.

Taip pat seansą vedusi moteris rodė Origono, Kasiopėjos, zodiako ženklų žvaigždynus, šiek tiek pasakojo jų istorijas.
Vėliau kalbėjome apie planetas, jų skirtumus ir panašumus, buvo papasakota apie įvairias keliones į planetas, taip pat į mėnulį. Sužinojau, jog Veneroje gyvybei egzistuoti sąlygų absoliučiai nėra - 400 laipsnių karščio temperatūra, lavos paviršius ir kažkokios tai nuodingos dujos. Marse taip pat šiuo metu gyvybės nėra, bet, kaip buvo mums pasakyta, lyg ir randama įrodymų, jog gyvybė šioje planetoje kažkada vis tik egzistavo. Toliau - Saturnas, Neptūnas ir netgi Plutonas - nors ir toli nuo saulės, šios planetos ne mažiau įdomios. Ir dar apie daug dalykų buvo kalbėta ir, nors daug kas jau buvo girdėta, tačiau vis tiek įdomu.
Tik 2 dalykai nelabai patiko - tai nepatogios kėdės toje Žvaigždžių salėje bei to seanso vedėja, kuri kartkartėmis pasakojo tokiu tonu ir terminais, lyg salėje būtų sedėję ne suaugę žmonės, o darželinukai.
Tačiau nepaisant to, visiems tikrai rekomenduoju Planetariume bent kartą apsilankyti, jau vien dėl to, kad studentams bilietai su nuolaida - po 7Lt. :)

Po Planetariump pradėjo lyti, tad turėjau progą išsitraukti savo naująjį geltonąjį skėtį, kuris, nors ne itin tvirtas, man vis tiek labai patinka ir nuotaiką kelia. Taigi pasislėpusios po skėčiu nužygiavome į „Pomodoro“ piceriją Vilniaus g., kuri nuo šiol yra numeris 1 mano nemėgstamiausių picerijų/kavinių/restoranų ir apskritai maisto įstaigų sąraše. Vienintelis patikęs dalykas ten - aplinka. Tačiau visa kita - kainos, maisto skonis ir ypač aptarnavimas - klaiku. Užsisakiusi vieną patiekalą gavau kitą, už kurį tik išsikvietusi padalinio vadovę išsikovojau teisę nemokėti ir tik tada man buvo pasiūlyta tą patiekalą pakeisti kitu - tuo, kurio iš tiesų norėjau. Aišku, po maždaug valandos laiko visas apetitas buvo išgaravęs ir nuotaika dingusi. Žodžiu, nuo šiol į „Pomodoro“ neisiu.

Po „Pomodoro“ grįžau į baraką - o ten - įnamis. Vienas šlykščiausių mano pažįstamų žmonių. Nors žino, kad yra nepageidaujamas, vis tiek turi drąsos pas mus lankytis ir elgtis kaip namie: klykauti, žiūrėti „redtube“ ir dar velnias žino, ką išdarinėti... O juokingiausia, kad barake net ir sienos turi ausis, todėl net kai nebūnu Vilniuje, apie įnamio žygdarbius kaip mat sužinau ir nuo jų mane pykina. Šiuo atveju visai čia tiktų O. de Balzako mintis, kad "Toji ypatybė visur jaustis kaip namie yra būdinga tik karaliams, prostitutėms ir vagims." Na, įnamis tikrai ne karalius, o va keletą mikrobangių iš savo bendrabučio jau yra išnešęs...

Vakare dar „užlūžo“ kompiuteris ir, atrodo, tuo šios dienos nesėkmės ir baigėsi. Dar valandėlė ir žiūrėsiu filmą (žinau žinau, jau seniai rašiau į filmų blog'ą, bet pažadu greitu metu tai padaryti - filmų paskutiniu metu pažiūrėjau visgi nemažai), na, o rytoj - nauja diena, nauji renginiai universitete ir.. ir mokytis jau rimčiau reikės pradėti - visgi koliai ir sesija jau ne už kalnų.
Ai, dar iš beta.lt gan pigiai nusipirkau bilietą į Klaipėdą ir atgal. Tai greitu metu, kai tik šiek tiek atšils orai, planuoju aplankyti tą kraštą. Pasiilgau jūros...

nuotraukos iš čia ir čia.

Pož(i)eminiai skaitymai: pasakėlės iš rūsio

2011-03-20T15:48:00.002+02:00

23-as Ąžuolas

Vakar, netikėto Linutės pakvietimo sulaukusi ir besivadovaudama pora naujų savo principų ( 1. - neatsisakyk susitikti su seniai matytais draugais, 2. - neatsisakyk įdomių renginių/naujų potyrių), mečiau visus savo mokslus ir patraukiau į Šv. Kazimiero bažnyčią (rūsio salę), kur vyko pož(i)eminiai skaitymai - savo poeziją ir prozą skaitė įvairaus plauko studentai, keli svečiai, taip pat grojo niekada lig šiol negirdėta grupė „23 ąžuolas“.

Visų pirma kas įstrigo - tai tas „rūsys“, kuris taip priminė Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros kriptą ir viską, kas ten buvo patirta, išgyventa. Žvakės, gitara, baltos sienos ir daugybė jaunų žmonių - na, kaip neprisiminsi... Pažadėjau sau būtinai dar kada nors ten apsilankyti.

O patys skaitymai labai įvairūs, nuo keistų pasakojimų apie XX ir XY, gyvenančius ant raudono žveries kailio, įsiminusio eilėraščio „Šį vakarą tiktų įrėmint“, iki žavingos Indrės Valantinaitės kūrybos ar linksmo(?) Karolio Klimo pasakojimo "Kur pradingo Tomas Morisonas?“, kurį gali paskaityti čia.

Vis dėlto, nors renginys turėjo trukti tris valandas, išbuvau to laiko tik trečdalį - šalta ir nepatogu buvo sėdėti ant to „rūsio“ laiptų, o ir kai kurių „menininkų“ kūrybos beklausant atrodė, jog arba tai pamišėlio (girto žmogaus) parašyti kliedesiai, arba aš jau visai nieko nebesuprantu...

O gal ne tai, gal aš tiesiog jokiam renginy iki galo išbūti nebegaliu?..

Nuo galvojimo didėja galva, didelė galva nemadinga, o kas nemadinga - kaip ir nereikalinga.

Nuotrauka iš čia.

Login 2011: nenusisekusi savanorystė

2011-03-19T15:20:00.001+02:00

„Login“ – tai didžiausia interneto tendencijų konferencija Baltijos šalyse. "Login" istorija prasidėjo 2007 m., kai įvyko pirmoji Lietuvos tinklaraštininkų konferencija, sukvietusi per 130 blogerių. 2008 m. interneto entuziastams skirtas renginys pasivadino "BLOGin" ir sulaukė per 400 dalyvių.

Dar po metų organizatoriai sukvietė ne tik tinklaraščių autorius, tačiau ir verslo įmonių atstovus bei visus interneto mėgėjus, o konferencija pasivadino "Login 2009", kaip vadinasi ir iki šiol. Per penkerius metus konferencijose "Login" savo paskaitas skaitė tokie garsūs atstovai kaip Steve Chazin ("Apple"), Alex Hunter ("Virgin"), Ilja Laurs ("GetJar") bei daugybė kitų.

Per Peter Sunde pranešimą

Taip išėjo, kad sumaniau pasavanoriauti kovo 17-18d. vykusioje Login2011. Susirinkome kovo 16g. litexpo įvairių darbelių atlikti, o išėjo taip, kad, apart kelių plakatų pakabinimo, nuo 10h ryto iki 16h vakaro niekas praktiškai nevyko - savanoriai, o tarp jų ir aš, slampinėjome nuo vienos litexpo konferencijos salės iki kitos ir atgal, skaitėme specialiai Login konferencijai atvežtus "Versus" ir "IQ" žurnalus, žaidėme šaškėmis ir tiesiog deginomės prieš saulę ant „pušku pušku“ sėdmaišių. 16h pagaliau atvažiavo visos „Login 2011“ maišelių sudedamosios dalys - mineralinio vandens buteliukai, apelsinai, įvairūs žurnalai, reklamos, dalyvių kortelės ir pan. Tada startavo kovejeris - per 4 valandas sudėjome daugiau nei 2000 dalyvių maišelių, o ranka nuo apelsinų dėliojimo skauda iki šiol. Vėliau tuos maišelius sukabinome rūbinėje, ant maišelių dar sukabinome rūbinės žetonėlius ir 21h išsiskirstėme.. Tiesa, neilgam - kitą rytą 8h jau vėl turėjome būti litexpo.

Taigi kovo 17d. ryte atlikome dar kelis pasiruošiamuosius darbus, sustojome kas į kasas, kas į info punktus, kas į rūbinę ir... ir konferencija prasidėjo. Sukabinau/nukabinau galybę paltų, striukių, net kailinių rūbinėje tądien, išdalinau šimtus „Login 2011“ maišelių, sveikinausi su vaikais, su senyvo amžiaus žmonėmis, studentais ir TV pasaulio „žvaigždutėmis“. Netgi draugų netikėtai sutikau! Taip pat pabuvau „The Pirate Bay istorija ir intelektinės nuosavybės teisių vizija “ pranešime, kurį skaitė Peter Sunde(The Pirate Bay, Flattr.com), taip pat „Autorių teisių ateitis “ pranešime, kurį skaitė

Andrius Iškauskas

Andrius Iškauskas (AAA Baltic Service Company) ir dar keliuose kituose po truputį, kurių vieni paliko įspūdį, o kitų jau beveik nepamenu. Tik tas nuovargis nuo darbo rūbinėje, nuo lakstymo kabinant nuorodas į konferencijų sales (dalyviai vis klausinėjo, kur jas rasti) labai nuvargau. Taip pat nepatiko kai kurių iš organizatorių požiūris į savanorius - kad savanoris lyg vergas turi dirbti ne tik be poilsio nuo 8h ryto iki 6h vakaro, bet ir nevalgęs - kadangi žadėtų pietų savanoriams „už indėlį į Lietuvos internetą“ taip ir negavome. Visa laimė, kad buvo šiokia tokia valgykla litexpo, kurios šiaip irgi nerekomenduoju - brangu, neskanu.

Būtent dėl šių priežasčių iškart po konferencijos išvažiavau: vakarianiauti ir pulo žaisti, o kitą rytą , kovo 18d., 6 ryto nebeatsikėliau ir į litexpo nebegrįžau. Buvo dar įdomių pranešimų, kuriuos norėjau aplankyti, tačiau nuovargis ir šioks toks pasipiktinimas padarė savo.

nuotraukos iš čia ir čia.

Pavasaris ir pokyčiai

2011-03-04T19:16:00.002+02:00

Šįmet, skirtingai nuo praeitų metų pavasario, pražiopsojau narcizus - pamačiau juos parduotuvėje tada, kai buvo pardavinėjami jau su akcija - mat vysti pradėjo... Taip pat turiu daugiau laiko nei pernai. Na, šiaip tai mokslų nuolat prisikaupia, tačiau šiek tiek pasikeitė mano požiūris į juos - „ką gali daryt rytoj, niekad nedaryki tuoj“. Aišku, čia toli gražu ne visais atvejais taip, bet esmę tikiu, kad supratai.
Maža to, šiek tiek pasikeitė požiūris ir į draugus. Supratau, jog neverta laikytis įsikibus žmonių, kuriuos laikai gerais (geriausiais) draugais ir sieji su jais ateitį, tuo pačiu ignoruodamas faktą, jog tu galbūt jiems visai nereikalingas. Nuo šiol turėdama laisvą valandėlę ar šiaip, sugalvojusi įdomios veiklos, kreipiuosi į kitus žmones arba darau tai viena. Nusibodo būti ta, kuri pasiilgsta.
Ir jausmas geras - jau dabar turiu porą naujų žmonių, kurie man patinka ir su kuriais įdomu bendrauti. O smagiausia, jog jie gyvena visai čia pat (taigi norint susitikti nereikia trenktis į kitą miesto galą), be to, jie taip pat žino, kas yra LJD arba uzufruktas. Dabar esu ta, kurios pasiilgsta.
Gavau stipendiją. Juokingi tai pinigai, bet vis tiek - pirmoji sunkiu darbu uždirbta stipendija! Jė. Ir jau nusižiūrėjau vieną žavų daiktą, kurį būtinai įsigysiu už tuos pinigėlius - dar vienas šio pavasario pokytis bus.
Taip pat, kai tik baigsiu „Kauliukų žmogų“, skaitysiu kelias, gal ir ne genialių autorių, bet visai įdomias knygas, kurios, reikia tikėti, dar daugiau pokyčių šį pavasarį padės įgyvendinti. Pagaliau turiu viziją (nors ir labai neryškią dar) kokią save norėčiau matyti po 10 metų + pavasaris - ar gali būti geresnis metas pradėti ją įgyvendinti?

***
Ateičiai apie orą: medžiai apšerkšniję, sniego yra, nors šaligatviai be jo. Vėjas pučia, rankytės dar šąla. Rytojui sinoptikai pranašauja sniegą ir vėją.

***
Nuotrauka iš čia.

Knygų mugė

2011-02-17T18:03:00.000+02:00

Šįmet, kaip ir pernai, su drauge išsiruošėme į knygų mugę. Kaip ir pernai, nestovėjome eilėje, paltus pasikabinome rūbinėje ir... Kaip ir pernai matėm Čekuolio stendą (tik va kur pats Čekuolis šįkart buvo? Specialiai iš Panevėžio atsivežiau jo knygą su tikslu autografą gauti, o...), kaip ir pernai neužsukom į „Obuolio“ leidyklos kampelį, kaip ir pernai knisomės angliškų knygų skyriuose, taip pat prie kitų leidyklų stendų. Tik va šįmet kažkaip to susižavėjimo pačiu renginiu buvo mažiau - viskas jau taip pažįstama ir jei pirmą kartą paviljonas, kuriame vyko mugė man atrodė milžiniškas, tai šįmet toks visai nedidukas... Taip pat buvo gana daug vaikų - kas mane gerokai nustebino. Net nežinau, ar gerai, ar blogai pradinukus į tokius renginius vežt. Viena vertus, baisi grūstis visur, o ir prisiperka tie vaikai daugiau visokių lipdukų ir pan., nei naudingų knygų, bet iš kitos pusės, gal tokiu būdu skatinama skaityti? Na, nežinau, bet jei būtų mano valia, į knygų mugę vaikus vežčiau nuo kokios 7 klasės...
Tai va, nusipirkau vieną knygą - Spencer Johnson „Kas paėmė mano sūrį?“, kurią internete galite atsisiųsti čia arba čia. Jau seniai norėjau ją perskaityti, be to, rekomendavo viena dėstytoja, tad tikiuosi, jog pirkti buvo verta. :)
Viena knyga knygų mugėje lyg ir nedaug (ypač turint omeny, jog kai kas tų knygų kokias 8 nusipirko ;)), bet norėjau pirkti tik tai, ką iš tiesų norėsiu skaityti ir ko negalėčiau pasiskolinti iš draugų. Taip pat labai norėjau kokios tai plonos, lengvo turinio ir žemos kainos angliškos knygos, bet rasti, deja, nepavyko. Na, gal ir gerai - jau ir taip nemažai norimų perskaityti knygų stovi mano lentynoje ir laukia savo eilės.
Be knygų, dar prisirinkau visą krūvą knygų skirtukų. Tiesiog pastaruoju metu dovanodama knygą ar pati skaitydama mėgstu, jog joje būtų koks nors tai skirtukas. Geriausia, jei su kokiu žaviu piešinėliu ar gera mintimi - tada jau iškart atsivertusi knygą nusiteikiu teigiamai ir tikiu, jog kiti taip pat. :) Ar ne?
Na, o po gerų dviejų valandų, kai viskas daugmaž jau buvo apžiūrėta, o ir jėgų ne per daugiausiai, patraukėme į centrą pietų. Taip jau išėjo, jog atsidūrėme kavinukėje (na, pagal dydį, tai gan didelėje kavinėje) „Keisti ženklai“. Kainos ten, mano akimis žiūrint, padorios, meniu irgi normalus, na, o aptarnavimas taip pat nenuvylė - paprašiusi stiklinės vandens iš krano vaistams išgerti, gavau pašildyto virinto vandens. Super. Tiesa, pats pagrindinis patiekalas buvo šiek tiek šaltokas, bet kažkokių tai neigiamų emocijų nesukėlė. O rūgštynių sriuba ten tikrai labai skani. Žodžiu, visai rekomenduoju. :)

Gulbių ežeras

2011-02-04T22:47:00.002+02:00

Gulbių ežeras - Piotro Čaikovskio 2 veiksmų baletas. Tai istorija apie princą Zygfrydą, kuriam tėvai gimtadienio proga surengia puotą ir liepia joje išsirinkti nuotaką. Puotos išvakarėse princas nuklysta į mišką, prie ežero, kuriame pamato gražuoles gulbes į merginas virstančias. Princas pamilsta tų gulbių karalienę Odetą ir toji jam papasakoja, kad ją ir jos drauges gulbėmis pavertė piktasis burtininkas Rotbaras ir jas nuo kerų išvaduoti gali tik amžina meilė. Zygfrydas prisiekia Odetai amžiną meilę. Odeta perspėja princą, kad jeigu priesaiką sulaužys, joms jau niekas nebepadės. Aušta, princas ir Odeta atsisveikina.

Puotos metu jaunuolio galvoje vien Odeta, tačiau netrukus fanfaros perspėja apie naujus svečius - pasipuošęs garbaus riterio apdarais į puotą atvyksta Rotbaras su savo dukra Odilija. Odilija kaip du vandens lašai panaši į Odetą, ji vilioja Zygfrydą ir jis, apžavėtas jos kerų, prisiekia jai meilę. Štai ji, jo nuotaka! Rotbaras triumfuoja - princas sulaužė Odetai duotą amžinos meilės priesaką, o tai reiškia, kad burtininko kerai visagaliai, amžinos meilės nėra!

Staiga princui prieš akis iškyla kenčiančios Odetos paveikslas. Supratęs visą apgaulės, kurios tapo auka, siaubą, Zygfrydas bėga prie ežero, pas Odetą...

Toks siužetas. Pabaigos nepasakosiu, kad būtų įdomiau :P. Tik pasakysiu, kad ji man nepatiko - visai ne tokia, kokios tikėjausi pažiūrėjusi filmą „Juodoji gulbė“... Ir šiaip, galbūt dėl to, kad sėdėjau itin arti scenos, pirmą kartą mačiau tiek daug šokėjų klaidų - ir sinchroniškumo trūko, ir paslydo viena „gulbė“ vienoje iš ežero scenų... Ir šiaip, iš arti kai žiūri, tai puikiai matosi drebančios rankos, įsitempę šokėjų veidai, tylūs keiksmai nepasisekus ir visokie kitokie pasišnekėjimai. Tačiau kita vertus, geriau matosi ir teigiami dalykai - N. Juškos nuostabūs ir elegantiški judesiai, balerinų šypsenos, virpėjimai visokie, taip pat ir dekoracijos.
Apibendrinant, „Gulbių ežeras“ tikriausiai nebus mėgstamiausias mano baletas, bet jį neabejotinai verta pamatyti - juk ne veltui jis toks populiarus ir vadinamas baleto klasika. :)

Nuotraukas pasiskolinau iš čia.

makaronai su faršu

2011-01-28T11:21:00.000+02:00

pagal V receptą.

Tam, kad juos pagamintum, tau reikės:

300-400g faršo,
pakelio makaronų,
svogūno,
maltos mėsos prieskonių,
druskos,
pomidorų padažo/pomidorų,
~30min laiko.

Kol puode užvirs vanduo makaronams, ruošiame faršą: į faršą įdedame supjaustytą svogūną, druskytės ir prieskonių, tada viską gerai išmaišome - „nebijok maišyti rankomis“, - sako V.
Vandeniui užvirus, dedame į puodą makaronus, šaukštą aliejaus ir truputį druskytės. O kol makaronai verda, pilame ant keptuvės faršą ir kepame, kol jis „pakeis spalvą“ - iš rausvo taps rusvu. „Nebijok pakepti ilgiau“ - sako V.
Na, aš kepu tol, kol išverda makaronai. Tada viską sumaišau (makaronai + keptas faršas), dedu šiek tiek pomidorų padažo ir įpjaustau kelis šviežius pomidorus. Tačiau galima ir nieko nedėti. :)
Ir viskas, skanaus!

77 dalykai, kuriuos moteris turi padaryti savo gyvenime

2011-01-27T19:11:00.001+02:00

1. Padovanoti mamai 50 raudonų rožių ir pasakyti, kad ją myli.
2. Išmokti nors vieną užsienio kalbą. +
3. Šiltą vasaros naktį nuoga išsimaudyti jūroje.
4. Pasibučiuoti su mylimu vyru Paryžiuje.
5. Dainuoti vaikui lopšines.
6. Nusifilmuoti mėgėjiškame filme.
7. Kam nors išpasakoti visą savo gyvenimą, nenuslepiant jokių detalių.
8. Pradėti bent vieną maisto mūšį.
9. Išmokti važiuoti ratukinėmis pačiūžomis. +
10. Išmokti padėkoti už komplimentą. +
11. Ryškiai nusidažyti plaukus.
12. Naktį prie laužo pasakoti baisias istorijas. +
13. Turėti savo tapytą portretą.
14. Pasižiūrėti į žvaigždes pro teleskopą. +
15. Atrasti savo stilių. +
16. Iššokti iš lėktuvo su parašiutu arba įkopti į statų kalną.
17. Pajodinėti kupranugariu dykumoje.
18. Surūkyti bent vieną kvapnaus tabako pypkę.
19. Pasodinti medelį. +
20. Išmokti sakyti „taip“, kai galvoji „ne“. +
21. Apsistoti su mylimu vyru brangiame viešbutyje, užsisakyti šampano ir ikrų.
22. Išmokti gerai šokti valsą. +
23. Pasivaikščioti per lietų Londone.
24. Pabūti vadove. +
25. Beatodairiškai įsimylėti. +
26. Apsilankyti Azijoje.
27. Parašyti apsakymą, poemą ar nutapyti paveikslą. I am in process
28. Paplaukioti baidare arba plaustu upėmis.
29. Visą naktį šokti. +
30. Pasiklysti miške ir visa gerkle dainuoti.
31. Nerti nuo jachtos denio į šiltą ežero ar jūros vandenį.
32. Tapti kieno nors mokytoja. +
33. Pasivažinėti lenktyniniu automobiliu.
34. Ištekėti ir susilaukti vaikų.
35. Nusimaudyti krioklyje.
36. Paprašyti paaukštinimo tarnyboje.
37. Išmokti groti nors vienu muzikos instrumentu. I am in process
38. Nuplaukti į Nidą. +
39. Atvirai pasakyti kai kuriems žmonėms, ką apie juos galvoji. +
40. Išmokti skaniai gaminti maistą. I am in process
41. Nepagailėti pinigų gražiems batams ir rankinei.
42. Pamatyti Šiaurės pašvaistę.
43. Nubėgti nesustojant 5 kilometrus.
44. Pasijusti besvore.
45. Nukeliauti dviračiu iki pajūrio.
46. Nors kartą tapti visiška kvaile. +
47. Turėti bent vieną pasiutusiai brangią, bet puikią suknelę.
48. Įgyvendinti kokį nors savo įgeidį.
49. Išsimiegoti po žvaigždėtu dangumi.
50. Paplaukioti žvejų laiveliu Kuršių mariose.
51. Išmokti efektyviai priekaištauti. +
52. Dalyvauti karnavale.
53. Įveikti vieną didelę baimę.
54. Praleisti visą dieną lovoje skaitant puikų romaną. +
55. Atleisti savo tėvams. +
56. Išmokti įkalti vinį. +
57. Parašyti dešimt romantiškų laiškų savo mylimajam. +
58. Išmokti žongliruoti trimis kamuoliukais.
59. Nuogai pasideginti saulėje. +
60. Atrasti darbą, kuris labai patiktų. I am in process
61. Sutikti Kalėdas pietuose.
62. Nugalėti baimę. +
63. Padainuoti ant scenos pilnai salei.
64. Vėl apsilankyti savo mokykloje ir pasėdėti savo suole.
65. Paaukoti pinigų labdarai. +
66. Įsirengti butą, kaip nori.
67. Tris mėnesius sportuoti ir rūpintis tik savo kūnu.
68. Pasivažinėti atviru automobiliu.
69. Pamilti save tokią, kokia esi. I am in process
70. Pasakyti kalbą prieš auditoriją.
71. Pasigrožėti Norvegijos fiordais.
72. Paskraidyti oro balionu.
73. Apsilankyti roko koncerte stadione.
74. Išmokti žaisti šaškėmis arba šachmatais. +
75. Pajodinėti žirgu. +
76. Sumeškerioti nors vieną žuvį.
77. Surengti pobūvį visiems draugams ir giminėms.
***
Sąrašas paimtas iš čia.

Sekundėlei

2011-01-21T00:10:00.000+02:00

Kai jau perstumdžiau baldus, susitvarkiau kambarį, pasigaminau rytojaus pusryčius ir pietus, suskaičiavau pinigus, pasiėmiau pinigų iš bankomato, atsispausdinau lapus, išgėriau vitaminus, nupiešiau piešinį, pasiklausiau muzikos, parašiau laišką, pabendravau su draugais, pažiūrėjau delfi video, patikrinau skaitomus tinklaraščius, truputį paverkiau, patikrinau, ar tikrai per rozetę geriau girdisi, ką kalba kaimynai, „perrefrešinau“ „snukiaknygę“, pasidažiau lūpas vazelinu, pažiūrėjau filmą, pasikalbėjau telefonu, išsikirpau foto iš žurnalo ir priklijavau ant sienos šalia baddog atvirukų, nuėjau į tualetą, išvėdinau kambarį, pauosčiau, ar nesmirda mano kojinės, atsigėriau kavos, susipykau su V ir perskaičiau kelis straipsnius apie darbą užsienyje,
tada atsiverčiau lapus rytojaus egzaminui ir pradėjau save graužti, kad štai jau 23:56, skauda galvą, dar reikia nueiti į dušą, aš baisiai noriu miego, rytoj man egzaminas, o iš 200 perskaičiau tik 1 lapą. Nusirašyti rytoj nepavyks, taigi susigadinsiu vidurkį, negausiu stipendijos, turėsiu mokėti už mokslą, mama manimi nusivils, pati savim nusivilsiu, draugai galvos, kad aš „buka“, man bus gėda, reikės eiti į perlaikymą, vėl mokytis, o paskui atsakinėti tikriausiai žodžiu. Ir taip galvodama pastūmiau lapus į šalį ir vėl įsijungiau pc. Sekundėlei.

Sausis '11

2011-01-16T00:10:00.000+02:00

Tik atšventėm naujus metus, o štai jau sausis eina į pabaigą. Sesija, deja, dar tik įpusėjo - liko 2 egzaminai. O va vakar sužinojau, kad viena iš mano kambariokių išsikrausto... Kita vertus, šįmet sausis gausus įdomių pirmų kartų - pirmą kartą gyvenime buvau operoje, pirmą kartą rūkiau kaljaną ir pirmą kartą valgiau Kijevo kotletą. Pirmą kartą gavau 10 už akademinį egzaminą. Taip pat po pusės metų pagaliau išdrįsau pasakyti Įnamiui, ką apie jį galvoju. Išleidau savo erasmusą Balint (iš Vengrijos) namo ir negavau naujo... Esu išsiilgusi žmonių, bendravimo ir nuotykių, todėl dažniau leidžiu vakarus su draugais. Ypač norisi dažniau matytis su tais, su kuriais, nors gyvename tame pačiame mieste, susitinkame vos kelis kartus per pusmetį. Taip pat vis dar daug filmų žiūriu ir juos aprašau, o mano katė vėl nustojo „sisioti“ ant grindų. Taip ir gyvenu.

Madam Baterflai

2011-01-15T00:34:00.007+02:00

„Madam Baterflai“ - dar vienas mano pirmas kartas. Taip, Tu teisingai supratai - pirmą kartą buvau operoje! Ir nors tik laimingų atsitiktinumų dėka (pasirodo, neturėjau lsp, dėl ko man padėjo atsitiktinai sutikta Agnė iš Katedriečių, o taip pat jau nedaug bilietų apskritai buvo likę - tad tai irgi laimingas atsitiktinumas, kad juos gavom) pavyko ten patekti, gavom gerus bilietus centrinėje ložėje (pirmas kartas Operos ir baleto teatro ložėje!) ir jautėmės itin pakiliai.
„Madam Baterflai“ - 2 veiksmų (3 dalių) G. Puccini opera italų kalba apie jauną geišą Čio Čio san, vadinamą madam Baterflai, kuri įsimyli amerikiečių leitenantą Pinkertoną. Šiam teisinės galios neturinčios vedybos - tėra formalumas, todėl jie susituokia. Tačiau netrukus po vestuvių leitenantas išvyksta atgal į Ameriką, pažadėdamas madam Baterflai sugrįžti, kai pavasarį paukščiai čiulbėti pradės. Tačiau laikas bėga, ir po trijų metų Čio Čio san vis dar laukia. Aplinkiniai jai sako, kad leitenantas tikriausiai ir nebegrįš, tačiau Čio Čio san netiki ir net nenori to girdėti. Maža to, juk dabar ji laukia ne viena - sugrįžtančio leitenanto laukia ir 3m. sūnus... Istorija baigiasi tuo, kad leitenantas veda amerikietę Keitę, jiedu įsivaikina minėtąjį sūnų, o madam Baterflai...nusižudo.
Siužetas gana paprastas, ir iš pradžių net teko nuobodžiauti, tačiau kaip viskas pateikiama - iš tikrųjų įspūdinga. Veidrodinės dekoracijos, nuostabiai krintantis „sniegelis“, įdomūs kostiumai (nors kai kurie tai labai baisūs buvo man) ir Bunraku.
Bunraku - japonų lėlių teatro žanras - lėlių valdymas, kurio metu lėlininkai nešioja lėles scenoje ir yra visąlaik matomi. Kas keisčiausia - lėlininkai taip „pasislėpę“, kad vaidinime jų nė nepastebi - visas dėmesys sutelkiamas į lėlę. Būtent tokia lėlė „vaidino“ Čio Čio san ir Pinkertono trimetį sūnų.
O dar tie operiniai balsai, kurie, galbūt pirmą kartą, manęs visiškai negąsdino - taip, opera - būtent ta vieta, kur tas spiegiantis balsas ne tik kad nešiurpina - priešingai, sukelia pasigerėjimą ir nuostabą. Be to, dar Juozapaitį gyvai išgirdau! Tik tie titrai, eh, daug laiko atima, kol juos skaitai - daug patogiau būtų opera lietuvių kalba.
Bet nepaisant tų titrų, nuobodžios pradžios ir kitų smulkmenėlių, jei dar niekada nebuvai operoje - nueik. Ir visai rekomenduoju pradėti nuo „Madam Baterflai“, kaip kad ir aš. :)
__
p.s. bet baletas man vis tiek patinka labiau :}
__
p.p.s. pasivaikščiojimas po Vilniaus senamiestį, dovanų gauti auskariukai ir visoks paplepėjimas man taip pat labai patiko. ;)

Blogų reklamos savaitė

2011-01-05T12:23:00.007+02:00

Kažką reklamuoti niekada nebuvo mano stiprioji pusė, tačiau persiskaičiusi apie „Blogų reklamos savaitę“ pinkcity.lt, o vėliau ir Rokiškio tinklaraštį, nusprendžiau pabandyt padaryt savo sąrašiuką blogų, kuriuos skaitau.
Visų pirma reiktų pradėti nuo pinkcity.lt - tik labai užimtą dieną neužeinu pažiūrėti, ar ji nieko naujo neparašė. Įkvepiantys kelionių aprašymai, knygos ir filmai (♥), ir šiaip žavus optimistiškas blogas.
Tada Blakės blogas, kur mano miela draugė dalinasi itin akylais pastebėjimais, mintimis ir kūryba.
Paulius Pečiūra savo tinklaraštyje taip pat dalinasi kelionių įspūdžiais, aprašo IT technologijų naujienas bei dalinasi savo kaip fotografo patirtimi.
Toliau tikriausiai seka jaukios svajonės - tiesiog kai pritrūkstu idėjų.
Taip pat Iskriptus Vintage, atsinaujinę 2 vėjai bei Mėnulių alėja.
Ir čia dar ne viskas. Dar yra blogų, į kuriuos užsuku tik retkarčiais, taip pat kurių autoriai rašo tik retkarčiais arba kuriuos ribotam laikui randu visai atsitiktinai. Ir jie niekuo neprastesni, tiesiog jų, kaip aukščiau išvardintų, neskaitau kasdien. :)

Metų top'

2010-12-31T08:00:00.002+02:00

Metai iš metų Naujųjų išvakarėse regiu savo draugus blogerius skelbiančius savo metų top'us. Sugalvojau šįmet pamėginti ir aš.
Metų knyga.
Nominuota: „Ketverto taisyklė“ bei „Vienatvė tinkle“.
Laimėjo: „Vienatvė tinkle“, nes nuostabiai mane jaudino viso skaitymo proceso eigoje, ir pabaigoje... Ir už tai, kad ją skaičiau taip godžiai, kad baigiau per porą dienų - kaip senais gerais laikais.
Metų filmas.
Nominuota: „Šokoladas“, „Pavasaris, vasara, ruduo, žiema ir... vėl pavasaris“ ,
„Saldus lapkritis“.
Laimėjo: „Šokoladas“. Nes visi filmai labai geri, bet, mano nuomone, „Šokoladas“ čia gal buvo geriausias.
Metų citata.
Nominuota: „hakuna matata“, „I do not have superior intelligence or faultless looks. I do not captivate a room or run a mile under six minutes. I only succeeded because I was still working after everyone else went to sleep“, „Be happy for this moment. This moment is your life“.
Laimėjo: „Be happy for this moment. This moment is your life“.
Metų įvykis.
Nominuota: 2010-04-02; savo pirmųjų namų aplankymas Kaune, močiutės mirtis (2010-12-11).
Laimėjo: 2010-04-02 ♥
Metų nuotrauka.
Nominuota: „Mano kojytė. V menas.“, „3 grupė liepą“, „Just goes wild“.
Laimėjo: „„Mano kojytė. V menas.“ Nes nu labai gera tą dieną buvo. Visas nominuotas nuotraukas gali matyti šiame įraše. :)

Metų kvapas.
Nominuota: braškinių smilkalų kvapas, kvepalų „Love dance“ kvapas, katinėlės kakučio kvapas.
Laimėjo: kakučio kvapas. Nes visada priversdavo stabtelėti ir minutėlei atsitraukti nuo veiklos.
Metų kelionė.
Nominuota: Kėdainiai, Molėtai, Ragaciems.
Laimėjo: Molėtai. Už tai, kad dangaus kūnai buvo nepakartojami, ežerų vanduo neapsakomai šiltas, o neplanuotą naktinį žvaigždžių stebėjimą atsiminsiu dar ilgai.

Metų daina.
Nominuota: Antis „Kada Kada“, Lykke Li „Everybody but me“, Lionel Richie „Hello“.
Laimėjo: Likke Li „Everybody but me“. Nors last.fm teigia, kad Anties „Kada kada“ klausiau dažniau, vis dėlto Lykke Li daina man labiau prie širdies.

Metų atradimas.
Nominuota: greitasis skaitymas ir mind map'as, kinietiški bambukai, mentorystė.
Laimėjo: mentorystė.
Metų skaitinys internete.
Nominuota: Blakės blogas, pinkcity, link.
Laimėjo: Link. Nes aš vis dar tikrinu, ar neatsirado naujų įrašų, ir vis dar laukiu, kada ji vėl pradės rašyti. :)

p.s. Su artėjančiais :) Susitiksime kitais metais!

Miego poza

2010-12-30T12:24:00.009+02:00

Kadangi net trečdalį savo gyvenimo praleidžiame miegodami, svarbu žinoti, kokia poza miegame ir kaip tai atsiliepia mūsų sveikatai ir bendrai gyvenimo kokybei.
Štai anot delfi.lt, „kenksmingiausios“ seksualinei sveikatai pozos yra ant pilvo ir miegant ant pernelyg aukštos pagalvės. Maža to, dėl netaisyklingos kūno padėties miego metu žmonės dažnai skundžiasi sprando maudimu, galūnių tirpimu, nugaros skausmais.
Vyrauja klaidinga nuomonė, neva sveikiausia miegoti be pagalvės. Tai nėra gerai. Žmogaus stuburas kaklo srityje turi išlinkimą, todėl miegant be atramos, visas krūvis tenka raumenims. Per naktį raumenys pervargsta ir iš ryto jaučiamas skausmas. Pagalvė turi būti vidutinio dydžio - nei per didelė, nei per maža, formuojama po kaklu.
Literatūroje aprašoma daug ir įvairių miego pozų, iš kurių, kaip pagrindinės, išskiriamos embriono, rąsto, siekėjo (arba svajotojo), kareivio, jūrų žvaigždės ir „Nukritęs kaip lapas“ poza.

Labiausiai paplitusi - embriono poza: ja miega net apie 50% žmonių, du kartus daugiau moterų nei vyrų. Manoma, kad miegantieji šia poza nesąmoningai stengiasi grįžti į nerūpestingą vaikystę, į šiltą bei saugų mamos lizdą...
Sakoma, kad žmonės, miegantys šia poza, iš išorės atrodo stiprūs, tačiau giliai viduje yra jautrūs ir pažeidžiami.
Kita - rąsto poza. Liemuo tiesus, rankos bei kojos suglaustos ir taip pat ištiestos... Tačiau, anot Dormeo komandos, šia poza miegantys žmonės gyvenime iš tikrųjų nėra statiški, atvirkščiai – jie linkę į dinamiką.

Rąsto poza miegantys žmonės yra labai socialūs bei daug bendraujantys, taigi jie - puikūs draugai. Visi juos mėgsta, kadangi šie žmonės pasižymi dosnumu ir su draugais praleisto laiko bei kartu išleistų pinigų nelaiko iššvaistytais.
Jie visada visiems nori įtikti bei patikti, dėl šios priežasties kartais netgi persistengia. Šie žmonės išsigąsta net menkiausio garso ir yra tarsi šuniukai, ištikimai sekantys savo šeimininką. Jie taip elgiasi, matyt, todėl, kad siekia būti kiekvieno bičiulio geriausiu draugu. Atsidurti antroje geriausių draugų sąrašo vietoje „rąstui“ būtų baisus pralaimėjimas.
Rąsto poza miegantieji visada išlieka ramūs ir racionalūs. Tuo pačiu metu jie yra labai patiklūs, kartais net naivoki. Dėl savo socialaus būdo šie žmonės greitai užmezga naujas pažintis ir atskleidžia paslaptis net nepažįstamiems žmonėms.
Šia poza miegančius žmones nesunku suvedžioti. Jie mėgsta kompanijas ir neatsisako kvietimo išlenkti taurelę.
Taigi, jeigu mėgsti miegoti ant kairio šono, Tu esi:
• neryžtingas,
• abejingas, • ištikimas, • prisitaikantis.
Jeigu mėgsti miegoti ant dešinio šono, Tu esi:
• entuziastingas,
• konkuruojantis, • atsidavęs, • linkęs rizikuoti.
Kaip bebūtų, rąsto poza miegantiems žmonėms rekomenduojame įsigyti kokybišką čiužinį. Miegodamas išsitiesęs ant seno čiužinio gali pataikyti į išgulėtą vietą, taip laikysena taps netaisyklinga, išlinks stuburas, gali pradėti skaudėti nugarą bei kaklą.
Toliau seka siekėjo arba kitaip - svajotojo poza.

Jeigu miegi ant šono rankas laikydamas priekyje, atrodo, jog kažko sieki. Tiesa, tai su siekimu neturi beveik nieko bendra.
Šia poza miegantys žmonės dažniausiai yra plačių pažiūrų, tačiau gana įtarūs. Jie dažnai netiki viskuo, ką girdi ar skaito. Dėl šios priežasties juos labai sunku apgauti.
Išskirtinis šia poza miegančių žmonių bruožas yra ciniškumas ir išties stiprus atkaklumas. Savo nuomonės jie laikosi itin užsispyrę, nenusileidžia nė per plauką. Net žinodami, kad klysta!
Kita vertus, kuomet tenka priimti sprendimą, šie žmonės tampa labai atsargūs ir lėti, jie vadovaujasi principu: devynis kartus pamatuok, dešimtą kirpk. Dėl to jie labai retai klysta ir tai puikiai žino...
Puikus šių žmonių bruožas yra tai, kad jie yra neįkyrūs, be to, su jais visada malonu kalbėti, net jei šis žmogus yra tavo vadovas. Taip pat miegantys atkakliojo siekėjo poza žmonės nėra įžeidūs, jie būna malonūs ir patikimi partneriai ar kolegos.
Kareivio poza - kai miegama ant nugaros prie šonų priglaustomis ištiestomis rankomis.
Taip miegantys žmonės, sakoma, yra labai disciplinuoti „kariai“, net jei dar nespėję tapti generolais. Jie yra gana tylūs bei uždari, nemėgsta triukšmingų vietų ir susibūrimų. Nedažnai tokių žmonių sutiksite triukšmingame vakarėlyje, jau greičiau klasikinės muzikos koncerte.

Taikiojo kario poza miegantį žmogų labai nudžiuginsite, jeigu pakvietę jį kartu leisite išsirinkti būtent jam patrauklų renginį ar vietą. Kadangi šie žmonės labai mandagūs, jie niekuomet nepasakys, kad Jūsų pasirinkimas jiems nepatiko.
„Kariai“ yra labai reiklūs. Tik tai, kas geriausia, jiems yra pakankamai gerai, dėl to jie kelia labai aukštus standartus tiek sau, tiek ir kitiems žmonėms. Tikrai nenorėtumėte, kad tokio tipo žmogus būtų Jūsų viršininkas.
Be to, jie visada labai tvarkingi. Kiekvienas plaukas turi turėti savo vietą. Jeigu plaukas vis tiek pasišiaušia, „karys“ bandys jėga jį grąžinti ten, kur jis turi būti. Jei nepavyks, kario poza miegantis žmogus gali pasinaudoti net žirklėmis. Jų manymu, žmogaus išvaizda yra jo asmenybės atspindys: tvarka, disciplina ir paklusimas!
Jūrų žvaigždės miega ant nugaros, išskėtę rankas ir kojas. Rankos dažniausiai ištiestos virš galvos, kojos pražergtos.

Šia poza miegantieji yra malonūs žmonės. Jie yra tikros žvaigždės tarp draugų, kadangi visada visiems padeda ir nieko nelaukia atgalios. Jeigu turėsite problemų, šia poza miegantieji visada Jūsų įdėmiai išklausys ir paguos. „Jūros žvaigždės“ yra tikrai patikimi ir geri draugai.
Šia poza miegantys žmonės yra labai kuklūs, jie nemėgsta būti dėmesio centre.
Kita vertus, jeigu miegi kaip jūros žvaigždė, tikriausiai dažnai knarki ar turi kitų kvėpavimo sutrikimų...
Ir paskutinė iš populiariųjų - „Nukritęs kaip lapas“ poza.

Šia poza miegantys žmonės dažniausiai yra karšto būdo, kartais net gana šykštūs. Jie yra lepūs ir komforto, kurį tiesiog dievina, neiškeistų į nieką kitą pasaulyje. Taip, kartais šia poza miegantieji būna kiek savanaudiški, mat iš pradžių mėgsta pasirūpinti savimi. Tai gali būti išlepimo ir prabangos mėgimo pasekmė.
„Audringieji kritėjai“ yra socialūs žmonės, tačiau jų jautrumas ir pasitikėjimas savimi dažnai šokiruoja net artimus draugus. Jie labai gilinasi į smulkmenas ir siekdami tikslo gali būti nepakenčiami, kadangi visada viską nori padaryti pagal savo taisykles. Jeigu norite, kad namuose tvyrotų taika, geriau jų nekritikuokite. Verčiau leiskite jiems kritikuoti, nes tai jiems patinka labiausiai. Šia poza miegantys žmonės yra tikrai atkaklūs bei savimi pasitikintys!
Kita vertus, jie yra labai aistringi, atsidavę savo darbui žmonės. Tačiau gali labai greitai atšalti, jeigu viskas einasi ne taip, kaip planuota. Sunkiose situacijose jie labai greitai „perkaista“, tačiau nesidrovi paprašyti pagalbos.
Na va, kaip ir viskas. Ar radai čia aprašytą savo miegojimo pozą? Aš tai ne. Miegu va taip:

ir man tai labiausiai primena embriono pozą. O tau?..
Miegojimo poza nemažai pasako (jei tuo tikime) ne tik apie žmogų, bet ir apie konkrečią porą.

Klasikinis šaukštelio pozos variantas - kai tiek vyras, tiek moteris miega ant šono, veidus nukreipę į tą pačią pusę, o vyras pilvu prisiglaudęs prie moters kūno. Sakoma, kad meiliai apkabinęs mylimąją, it mėgstamą vaikystės žaislą, partneris jaučiasi ir stiprus, ir saugus. Pora šitaip dalinasi energija, palaiko vienas kitą. Be to, tai pati populiariausia miegojimo poza pirmuosius 3-5m. poros santykių.
Kitas variantas - visiškai priešingas klasikiniam - jokio kūnų kontakto. Poroje abu miega ant šono per atstumą vienas kitam atsukę nugaras. Toks atsiribojimas būtinas, kai poros dirba viename darbe ir turi pernelyg daug bendrų reikalų. Tuomet atsiranda emocinio atsipalaidavimo poreikis.
Meilės pinklės (arba „medaus mėnesio apsikabinimas“) - tai poza, kur kūnai taip susiviję, kad nesuprasi, kurs jis, kur - ji. Vyras ir moteris (na, arba vyras ir vyras, moteris ir moteris..) miega atsigręžę vienas į kitą, apsiraizgę kojomis ir rankomis. Jų ryšys toks artimas, kad regis jų niekas neišskirs. Taip miega įsimylėjėliai.
Jei moteris deda galvą vyrui ant krūtinės - jis jos gyvenimo parama ir apsauga. „Partneris nesiskundžia, kad dūsta, kad jam sunku? Tai jis tikras draugas, pasirengęs partnerę globoti.“ (darnipora.lt)
Porų miegojimo pozų, kaip ir tada, kai miegame vieni, yra daug daugiau - tiesiog aptariau čia populiariausias. O ir taip jau ilgas post'as išėjo :)
Ką visu tuo norėjau pasakyti? Kad sveikinu, jei tai, kaip tu miegi, tau patogu ir ryte pabundi pailsėjęs ir geros nuotaikos. Tačiau jei nuolat knarki, tuo gąsdindamas ne tik namiškius, bet ir kaimynus, arba jūsų pora miega taip, kad vienam vis gresia atsidurti ant grindų, tai gal verta susirūpinti?

p.s. Jei miegi taip - - nesijaudink, dažniausiai iš šios pozos išaugama. Tik prieš eidamas miegot neprisivalgyk visokių žirnių, obuolių ar kopūstų :D

2010-tuosius apmąstant

2010-12-29T18:00:00.001+02:00

Kalėdos - jau praeitis ir netruks dar vieni metai tapti Praeitimi.
Tad šįmet, kaip ir pernai bei užpernai šis įrašas skirtas besibaigiančius metams prisiminti.
Pirmoji mano išvirta sriuba, kažkoks tai atsinaujinęs (pa)bendravimas su Ugniumi, šašlykai ir driežai Kirstuko viloje, uodų milijonas, mano pirmas vašku dekoruotas Velykinis kiaušinis (dar turiu jį), mentorių dienos Trakuose ir mano krytis į ežerą, ilga ilga „Tebūnie naktis“ Vilniuje, V gamybos makaronai su faršu bažnyčios šventoriuje paryčiais po to, darbas darželio auklėtoja, dar labiau mane užauginęs, Latvijos jūra ir gimtasis Kaunas, po tiek metų zoologijos sodas vėl aplankytas. Metų frazė:„Tik 5ct!“ Po kiek laiko... - „Ir dar servetėlė yra!“ Akytės operacija. Nauji akiniai. Nauja šukuosena. Laiškai iš Švedijos ir į ją. Observatorija ir kosmologijos muziejus, netikėta nakvynė prie jo, automobilyje skaičiuojant krintančias žvaigždes. Kupiškis. Vasaros karštyje ištirpęs gimtadienis. Studentų atstovybė. Trakai. Kėdainiai. Atikos koncertas, „Don Kichotas“ ir „Silfidė“. Diena muziejuose su Blake. Naujos kambariokės, naujos pažintys ir bendravimas su seniai pažįstamais brangiaisiais. Štai sesė grįžo į Lietuvą, o Inflatera ką tik atšventė gimtadienį...

Močiutės mirtis.

KAS YRA MOČIUTĖ?
Šis klausimas buvo duotas stovyklaujantiems vilkiukams. Dienos tema - „Šeima ir jos nariai“.
Vilkiukas rašo:
- Močiutė neturi savo vaikų, dėl to ji mėgsta kitų žmonių berniukus ir mergaites. Močiutė neturi, ką daryti; ji turi tiktai būti. Ji niekada nesako „Greičiau!“ Paprastai močiutės yra storos, bet ne per storos užsirišti savo batų raištelius. Jos moka atsakyti į klausimus, kodėl šunes nemėgsta kačių ir kodėl Dievas niekada neapsivedė.
Kiekvienas turėtų pasistengti turėti močiutę, ypač jeigu neturi televizijos, nes močiutės yra vieninteliai suaugę žmonės, kurie turi laiko.

Dar viena kelionė į Šiaulius. Bridimas per pusnis link Salduvės ir kiniečių restorano paieškos bulvare norint bambukų. Piešimo ir skaitymo malonumų atradimas iš naujo. Filmai. Gyvenimas Lūšnoje. Pastovus interneto trūkumas Vilniuje. Tequila boom. Ieva Brante. Balint Varga. Kibinų gamyba pirmą kartą pas Živilę. Sekmadieniniai „Lietuvos talentai“ pas Kopūstėlį. 2010-04-02...
Daug trumpų ir ilgų dienų, daug įvykių, nuotykių ir pojūčių sudarė šituos mano metus. Jei 2008-tieji buvo padalinti į keturis aiškius periodus, tai 2010-tieji - puzlė iš tūkstančio detalių. Visos vienodai svarbios ir reikalingos, tačiau kas jas visas dabar atsimins...

Linksmasis kalendorius II k. žiema

2010-12-14T10:15:00.011+02:00

Gruodžio 15.d - Soc. tapatumo terminai + vaizdinė medžiaga +,
Gruodžio 16d. - Listening + ,
Gruodžio 16d. - BT kolis +,
Gruodžio 17d. - Summary +,
Sausio 4d. - Speaking +,
Sausio 10d. - Ekonomika + ,
Sausio 14d. - Politologija +,
Sausio 18d. - AT +,
Sausio 21d. - Soc. sauga +.

Christmas mood

2010-12-03T14:30:00.004+02:00

Koliai, sesija, kalnai kitų darbų ir taip ateinančius du mėnesius.
Bet kol kas...
Advento kalendorius, smilkalai ir žvakės, Kalėdinės kepuraitės, Kalėdų eglutė, Kalėdinės dainos pačios gražiausios, mandarinų jūra ir kuo geriausios nuotaikos dėl sunkaus darbo rezultatų bei žiūrint mėgstamą serialą. O dar tokia žavi žiema už lango. Ak.

Atmintis ir mind map'as

2010-11-25T20:45:00.018+02:00

Šiandien buvau dviejų valandų seminare apie atmintį ir mind map'ą. Likau sužavėta, tad trumpai papasakosiu apie tai ir tau. Sesija tai artėja...
Taigi seminaras susidėjo iš dviejų dalių - dalies bendrai apie atmintį ir iš antros dalies - apie mind map'ą. Apie atmintį kalbėjo MRU psichologas, lektorius A.Kuzinas, o apie Mind Map'ą - A.Šarakojis - vienas Lietuvos π čempionato laimėtojų, taip pat Konstitucinio egzamino laureatas. Abi personos labai charizmatiškos, tačiau šis įrašas ne apie juos.

Atmintis – tai individo gebėjimas įsiminti, sisteminti, išlaikyti tai, kas patirta ir prireikus vėl grąžinti šią informaciją į sąmonę, ja remtis mąstant ir elgiantis.
Atmintis gali būti trumpalaikė (kelių sekundžių trukmės) ir ilgalaikė (iki kelių dešimtmečių trukmės).
Atmintis taip pat skirstoma į deklaratyvinę - sąmoningą (kurią galima išreikšti žodžiais) ir nedeklaratyvinę - nesąmoningą (pvz. gebėjimas važiuoti dviračiu).
Atminčiai ypatingą reikšmę turi kartojimas, kuris gali būti

mechaninis, liaudiškai tariant „kalimas“ ir
detalusis kartojimas - siejimas su jau turima patirtimi.

Mechaninio kartojimo dėstytojas nerekomenduoja, kadangi toks kartojimas „sunkiai patenka į ilgalaikę atmintį“, o jei ir patenka, tai dažniausiai labai trumpam.
Tačiau pagrindinė taisyklė yra ta, kad kuo informacija apdorojama giliau, tuo ji ilgiau išlaikoma. Paprastai tariant, jei „kali“, ko nesupranti, tai iškaltą informaciją greitai užmirši.
Paties užmiršimo lygis priklauso nuo laiko. Jei tą pačią dieną po informacijos gavimo atsimenama pakankamai daug, tai jau antrą dieną atsimenama 50% mažiau, o po mėnesio...
Kodėl žmonės užmiršta? Kaip pagrindinės, išskiriamos trys priežastys: informacijos nykimas, informacijos slopinimas ir užuominų nebuvimas. Aš čia per daug neišsiplėsiu, tad jei tau įdomu, teks pasidomėti - pagooglinti.
Įdomus dalykas yra tai, kad jei informacija ir atsimenama, ji dažnai atsimenama klaidingai. Kodėl atsiranda tos klaidos? Pagrindinės priežastys, anot A.Kuzino, yra šios:

Prisiminimai ne tiksliai atgaminami, o sukonstruojami;
Konstruojant remiamasi jau turimomis žiniomis, įsitikinimais ar net emocinėmis būsenomis.

Paprastai tariant, norėdami atsiminti, kokiu autobusu šįryt važiavome, tikriausiai autobuso vaizdo neprisiminsime, o tiesiog sukursime: juk puikiai žinome, kaip atrodo tie autobusai: kokios jų spalvos, kad dažnai juose būna nešvaru ir pan. Juolab, jei šįryt važiuodami autobusu buvome blogos nuotaikos, tikėtina, kad ir autobuso vaizdą kursime ne šviesų, o gerokai tamsesnį, niūrų.
Tai kaipgi atsiminti geriau ir išvengti klaidų? Pagrindiniai principai yra šie:

Dirbti su informacija:

Kartoti,
Struktūrizuoti (mind map'as?),
Naudoti užuominas (pavyzdžiui, atsiminti, kad mokantis svarbią fizikos formulę, pro langą praskrido paukščiukas),
Pasitelkti vaizduotę (kuo keistesnius dalykus įsivaizduosi, tuo geriau),
Analizuoti (vienas būdų - „kabinėtis“ prie skaitomo teksto),
Sieti su patirtimi;

Nepasilikti visko paskutinei nakčiai(!!! - pasilikęs viską paskutinei nakčiai negalėsi įgyvendinti visų kitų čia išvardintų punktų, kurie yra labai svarbūs geriems rezultatams pasiekti);
Valgyti („normalų“ maistą, tačiau ne mokymosi metu);
Miegoti (A.Kuzinas siūlo prieš egzaminus pamiegoti bent 10 valandų. O jei taip atsitiko, kad visą naktį mokeisi - bent valandėlę.)

Apie kiekvieną šitų punktų galima kalbėti plačiau, tačiau gal geriau paliksiu tai specialistams. Juk ir šio įrašo tikslas - ne išdėstyti psichologijos paskaitą apie atmintį, o tiesiog sudominti, nurodyti kažkokias tai gaires ir skatinti domėtis patiems.
Kaip teigia specialistai, dėmesys išlaikomas 0,5-1h, tačiau visai naudinga daryti tam tikras pertraukėles. Kita vertus, kai kuriems žmonėms reikia gan daug laiko „įsivažiuoti“, tai tada jiems rekomenduojama tų pertraukėlių nedaryti arba daryti rečiau.
A. Šarakojis parodė įdomų filmuką iš savo praktikuojamo sporto. Žiūrim:

Awesome Memory: German Speed Cards Record

Tiesa, šis 27,36 laikas dabar jau yra pagerintas, beje, to paties žmogaus, ir pasaulio rekordas šiuo metu yra 21,90 s. Video filmuką apie šitą pasaulio rekordą gali pamatyti čia.
Manai, negalėtum to pakartoti? Tu labai klysti! Tu gali. Ir dar geriau!
Kaip tai padaryti? Ogi sujungti savo kairiojo (atsakingo už logiką, žodžius, sąrašus...) ir dešiniojo (atsakingo už ritmą, spalvas, vaizduotę...) smegenų pusrutulių darbą.
Tam yra pasitelkiamos įvairios sistemos: grandinės, "loci" (kelionės)...
Pakalbėkime apie kelionės sistemą. Kaip ją naudoti?
Tu turi susikurti kelionės maršrutą, įsimenant objektus paeiliui. Kad geriau suprastum, apie ką aš čia kalbu, štai tau dar vienas filmukas:

Gražiai viskas atrodo, bet nemanai, kad tai veikia? Mes irgi nemanėm, kol neišbandėm! A. Šarakojis liepė sugalvoti 10 bet kokių žodžių, paskui pritaikėm minėtą kelio metodą.
Žodžiai buvo tokie:

Stalas
Gėlė
Katalizatorius
Špinatai
Transformeris
Multiplikatorius
Signifikatas
Nuobodyla
Rūgštus
Pikachu (pokemonas toks)

Susikūrėme sau maršrutą: Gedimino pilis -> Katedra -> Kudirkos aikštė -> McDonaldas -> Seimas.
Kas toliau?
Istorija keliaujant: Gedimino pilyje stovi stalas, ant stalo gėlė. Prie Katedros stovi mašina, kur masiškai dalinami špinatai. Kudirkos aikštėje piešiami transformeriai. McDonalde mums tenka pavaduoti nuobodylą, o Seime priimamas „negeras“ įstatymas ir todėl rūgštimis spjaudosi Pikachu.
Sukūrus šią istoriją, toliau tęsiamas seminaras.
Tai kaipgi vis dėlto įsiminti visą kortų kaladę? Ogi paversti kortas žmonėmis ar daiktais (pvz dešimt būgnų - šaldytuvas) ir išdėlioti juos maršrute. Paprasta, tiesa? :) Faktas, kad pasiekti 20s greitį įsimenant visą kortų kaladę iškart nepavyks, o ir kam tą kaladę įsiminti? Atrankos į Lietuvos Talentus jau baigėsi, o tam, kad pasipuikuotum prieš draugus, reiktų įdėti (per)daug pastangų. Tačiau, o čia ir visas gėris, šį metodą galima panaudoti savo kasdieninėje veikloje - pavyzdžiui, mokantis ar įsimenant naujų pažįstamų vardus.
Kaip tuos vardus įsiminti? A. Šarakojis siūlo naują vardą

susieti su žmogumi, kuris turi tokį patį vardą - įsivaizduoti tuos du žmones atliekant kažkokią tai bendrą veiklą;
susieti su to vardo reikšme (Petras kažkokia kalba reiškia akmenį. Tad, jei žinai šitą reikšmę, susipažinęs su Petru, tiesiog įsivaizduok jį ridenantį Puntuką);
susieti vardą ir tuo pačiu žmogų su aplinkybėmis;
susieti su veido bruožais;
susieti su vardo ar pavardės šaknimi (pavyzdžiui, Almantas - alimentas).

Vienas iš būdų įsiminti - konspektavimas. Tačiau jis dažniausiai naudingas tik pačiam konspektuojančiam, o ir šiaip turi daug minusų: sunku atsiminti, sugaištama daug laiko, mums nusibosta ir mes pavargstame, mažėja dėmesys, dėl ko progresas yra lėtas, prarandama motyvacija. Ką daryti? Pasitelkti mind map'ą!

Pagrindiniai mind map'o principai pagal A.Šarakojį yra šie:

Kuo daugiau spalvų;
3D efektas;
Būtina visada naudoti centrinį paveikslėlį + tame paveikslėlyje turi būti mažiausiai 3 spalvos;
Kuo daugiau paveikslėlių visame mind map'e;
įgyvendinti struktūrizacijos ir klasifikacijos principus;
kuo įvairesnis raidžių dydis ir forma;
naudoti tik spausdintas raides;
žodžio ilgis turi atitikti linijos ilgį;
šaka turi savo spalvą;
pagrindinės šakos - storiausios.

Taip pat svarbu vystyti savo stilių, naudoti numeraciją, simbolius ir griežtą hierarchiją.
Kodėl mind map'as gerai? O todėl, kad

sutaupomas laikas,
koncentracija išlieka ilgiau,
įsiminti yra lengviau.

Veikia tai ar ne, nežinau. Tačiau A. Šarakojis teigia, kad šį metodą naudoja pats ir tai sėkmingai leidžia jam turėti 8 ir mokytis nemokamai. O ko daugiau reikia?..
O vis dėlto, jei tau reikia daugiau, gali pasiskaityti Tony Buzan knygą „Lavinkite atmintį“, kuri, tiesa, jau truputį atgyvenusi arba parašyti pačiam A.Šarakojui. Jo kontaktų taip viešai neskelbsiu, na, bet tu visada gali parašyti man ir tų kontaktų paprašyti. Na, o lektoriaus A.Kuzino kontaktus taip pat nesunkiai gali rasti MRU interneto tinklalapyje.
Na, ir pabaigai, kaipgi pasibaigė mūsų kelionės metodo bandymas? Ogi puikiai! Tiesa, ne visi, bet dauguma iš mūsų po seminaro sėkmingai atsiminėme visus 10 žodžių. Ura!

Kėdainiai

2010-11-20T23:09:00.019+02:00

Šiandien ryte sėdau į traukinį Vilnius - Klaipėda ir atvažiavau į Kėdainius. Ten mane pasitiko V ir po to visą dieną stengiausi susipažinti su šiuo miestu. Bendrą vaizdą susidariau - tai gražus ir ramus dieną bei toks pat gražus, tačiau ne toks ramus naktį miestelis kažkur tarp Vilniaus ir Šiaulių, netoli Panevėžio.
Pirmiausia, ką verta aplankyti tik išlipus iš traukinio - Kėdainių miesto parką ir jo pakraštyje esantį minaretą.

Minaretas - unikalus statinys, kurį XIX a. pastatė rusų generolas E. Totlebenas, kaip manoma, sėkmingoms kovoms su turkais atminti. Iš minareto tuometinis Kėdainių ir jų apylinkių savininkas rodydavo svečiams parką ir savo valdas. Dar ir šiandien yra išlikę „laiptai į niekur“, tačiau į patį minaretą užlipti galimybių, deja, nėra.
Vėliau pasivaikščiodami priėjome senamiestį ir Didžiosios rinkos aikštę, kur netikėtai papuolėme į karių dienos minėjimą: įvairaus lygio karininkams buvo teikiami kažkokie apdovanojimai, grojo muzika, buvo galima apžiūrėti įvairius šautuvus ir kitą karinę atributiką, taip pat paskanauti kareiviška koše ir arbata. Tai mes, nė kiek nesivaržydami, visa tai ir padarėme.
Kiek vėliau, nusprendę, kad po kareiviškos košės būtinai reikia ir deserto, užsukome į „Auksinius malūnėlius“, adresu Senoji g. 7, kur sėstis ant sofučių mums uždraudė (?...), o kėdės - metalinės, nelygiom kojelėm ir jau baisiai sunkios - rimtai, vos pakėliau. Pro langus malūnėliuose nepamatysi nieko - jie, taip sakant, užspalvinti. Kavinėje populiariausios grupės „Bavarija“ ir televizijos projekto „Kelias į žvaigždes“ dainos, padavėja nepatiko ne tik man, bet ir „kaimynams“, na, o maistas irgi neidealios kokybės - kepta duona su sūriu ir majonezu pasirodė besanti sudegusi duona didelėmis riekėmis su lydyto sūrio gabalais. Nelabai kokybiška, bet užtat gana daug (nors to „daug“ nelabai ir norisi, kai tokia kokybė...).
Taigi, nusprendę daugiau (ne)auksiniuose malūnėliuose nebesilankyti, patraukėme toliau.
Kėdainių senamiestis labai ramus, kažkuo kartkartėmis primena Vilniaus senamiestį, tik šviesesnį ir be žmonių, o Kėdainių Šviesiosios gimnazijos pastatas - lyg JBG pastato Panevėžyje pusbrolis. Ir dar vienas labai įdomus pastatas Kėdainiuose yra. Tai režisieriaus Felikso Paulausko sukurta instaliacija po atviru dangumi - Pirklio Keidangeno užvažiuojamieji namai (Senoji g. 12).

Nelabai suprantu, kokia tos „instaliacijos“ prasmė ir reikšmė, bet namas atrodo išties įspūdingai (kažką panašaus esu mačiusi tik kažkur Austrijoje).

Daugiau nuotraukų čia.

Dar truputį pavaikštinėję po senamiestį atsiduriame Senojoje rinkoje, šalia Kėdainių Daugiakultūrio centro, o paskui ir pačiame centre. Pasirodo, šiandien čia koncertuos ironiško roko grupė „Atika“ (Darius Žvirblis, Audrius Šalnis ir Artur Mamin). Dainų kūrėjas ir vokalas, akustine gitara grojantis D. Žvirblis šiandien buvo visai be nuotaikos (o gal jis visada toks?) - dainavo užsimerkęs, kalbėjo, o ir dainavo taip, kad vos ėjo suprast žodžius ir apskritai, jautėsi, kad skuba. Kur? Na, tikriausiai į „Bix“ barą Vilniuje, kur po kelių valandų turėjo koncertuoti... Šiaip jau45 minutes trukusio koncerto metu buvo pagrota pora dainų iš naujojo grupės albumo „Geriausia Ką Turime. Iš To, Kas Liko“, taip pat jau daugeliui gerai pažįstamos dainos, kaip „Kaligula Laisvai“, „Balerina Ant Pastolių“ ar „Tu esi“.

Apibendrinant, koncertas buvo visai neblogas (V netgi nusipirko „Atikos“ naują albumą), tačiau trūksta „Atikai“ to gebėjimo bendrauti su publika, to nusiteikimo, kad „štai, esu scenoje - turiu elgtis šiek tiek kitaip nei per repeticijas kažkur tai garaže“. Kita vertus, gal toks šitos grupės stilius...
Ką veikėme po „Atikos“ atsimenu lyg pro rūką - ėjome daug, kalbėjomės daug... Ypač po tuo dideliu medžiu kitapus gatvės nei „Vikonda“... Šiaip ar taip, galiausiai dar nusprendėm cepelinų pavalgyti, mat buvom akciją užmatę kavinėje-bare „Savas kampas“ (Didžioji g. 39). Cepelinų nebebuvo, šašlykų nieks nebenorėjo kept, tai valgėm bulvikes su daržovėm, bet esmė ne ta: esmė, kad, nors ir baras, aptarnavimas šitoj vietoj buvo puikus - nepalyginsi su tais malūnėliais. Dar kartą pasitvirtino faktas - išorė apgaulinga.
Na, o pavalgius atėjo metas važiuoti namo. Kad tai padaryčiau, pirmiausia turėjau pasiekti traukinių stotį. Ne bet kaip, ne bet kuo, o autobusu! Taip taip, nenustebk, Kėdainiuose autobusai važiuoja. Ir ne vienas, ir net ne du, o visi septyni! Aš važiavau pirmu numeriu:

Ir nors bilietų tokių popierinių ten niekas neparduoda, važiavimas kainuoja kaip tikrame didmiestyje - net 1Lt! Ai, nu bet tinginiams taip ir reikia - jei tokiame miestely tau per toli eiti pėstute, prašom - važiuok. Ir, jei važiuoji vakare, nesistebėk, jei su tavimi dar važiuos koks girtas diedas ar „užvartoję“ paaugliai - vakarais Kėdainiai ne tokie ramūs...
Užbaigiant norisi pasakyti, kad Kėdainiai - ne tik „agurkų miestas“: čia teka trys upės, yra kelios bažnyčios, užtvanka, vienintelis normalus Lietuvoje mauzoliejus, nemažai „žaliųjų zonų“ ir pakankamai ramybės. Labai skubant galbūt ir galima miestą apžiūrėti per dieną, tačiau jei pažindinantis su juo pamažu, kaip mano atveju, vienos dienos tikrai mažoka. Būtent todėl jau sėdėdama traukinyje pasižadu sau -
aš čia dar sugrįšiu.

baletas „Silfidė“

2010-11-19T21:38:00.005+02:00

Silfidė - antgamtinė būtybė su sparneliais, tyra ir suteikianti vilties, kažkuo panaši į nimfą.
Baletas būtent apie ją ir apie ir jos ir jauno škoto Džeimso meilę. Ta meilė, o tiksliau - nepaprastas susižavėjimas, tragiška: Džeimsas praranda visa, ką turi, o Silfidė...miršta.
Tačiau baletas, kuris iš esmės pasakoja liūdną istoriją, žiūrovo liūdnai nenuteikia (na, galbūt tik pačioje pabaigoje): žiūrovą prajuokina ne tik senolė Madžė, bet ir „maža mergaitė“ ar tai, kaip Džeimso sužadėtinę Efę įsimylėjęs jaunuolis Gurnas plasnoja rankomis lyg vaizduodamas didžiulį erelį - ne, jis iš tiesų bando nupasakoti, kaip atrodė gražioji silfidė.
Negana to, baletas pilnas ir „specialiųjų efektų“ - silfidė, kaip tikrų tikriausia antgamtinė būtybė, tai pranyksta židinyje, tai iš tiesų pakyla į orą.
O kur dar visų silfidžių šokis, balerūnų kojų dailumas, škotiški sijonai, charizmatiškas dirigentas ir nuostabi muzika viso baleto metu...
Trumpai tariant, baletas ne tik kad nenuobodus, vietomis net linksmas, bet ir pasakoja istoriją su gan rimtu moralu: trokšdamas to, kas nepasiekiama, žmogus gali prieiti prie to, kad praras viską, ką turi.

Studentų diena muziejuje

2010-11-18T22:12:00.012+02:00

Tarptautinė studentų diena - puiki proga išlįsti iš po vadovėlių krūvos ir pasimokyti šiek tiek kitaip. Mes ta proga „nusiplovėme“ nuo paskaitų ir aplankėm Signatarų namus ir Viktorijos laikų madas Taikomosios dailės muziejuje. Taigi trumpai apie viską - kad aš nepamirščiau, o tu... Na, tikiu, kad tau kažkokios naudos šitai perskaičius irgi bus. Juk kitaip neskaitytum, tiesa?
Signatarų namai - iš išorės niekuo neišsiskiriantis pastatas Vilniuje, Pilies gatvėje. Įėjus į vidų pasitinka maloni moteris, kuri iškart patiki, jog už bilietą mums mokėti nereikia todėl, kad esame studentės. Vėliau kita maloni moteris mus palydi į kitą patalpą, kur ne ką mažiau maloni gidė jau pradėjusi ekskursiją. Netikėtai sutinku draugus iš universiteto ir nuo to nuotaika tik pakyla. Mes vaikštome po namus, kur kažkada vaikščiojo ne tik Jonas Basanavičius, bet ir kitos, nepaprastai daug dėl Lietuvos nuveikusios, asmenybės. Apžiūrime jų daiktus, išgirstame jų gyvenimo istorijas... Keista kažkaip. Galiausiai atsiduriame mažučiame kambarėly - pirmininko A.Smetonos kabinete trečiame aukšte, kuriame ir buvo pasirašytas Nepriklausomybės Aktas.

Kodėl toks svarbus Lietuvai dokumentas buvo pasirašytas tame „mažučiame kambarėly“, o ne kokioje kitoje, didesnėje ir prabangesnėje patalpoje? Priežastis labai paprasta - pasikūrenti didesnę patalpą Lietuvos Tarybai tiesiog...neužteko malkų.
Keista tai, kad Signatarų namuose nepamatysi svarbiausio - Nepriklausomybės Akto. Kaip teigė gidė, Nepriklausomybės Aktas buvo pasirašytas dviem egzemplioriais - vieną, pasirašytą ant labai brangaus popieriaus, iškart po pasirašymo paslėpė Jonas Basanavičius, na, o kitas pasimetė kažkur Europoje - kaip teigiama, ieškoti reiktų pradėti Švedijoje. Kita vertus, neatmetama galimybė, jog kada nors šis dokumentas atsiras - juk yra tiek daug įvairiausių versijų apie jo buvimo vietą, ir toli gražu dar ne visos, net pakankamai pagrįstos, yra patikrintos. Na, o kol kas Signatarų namuose galima pamatyti šio akto kopiją - kaip teigiama, „juodraštį“, parašytą ir Lietuvos Tarybos pasirašytą Vasario 16-tosios išvakarėse.
Muziejuje praleidome gerą valandą ir, mano galva, tikrai buvo verta.
Kitas muziejus - Taikomosios dailės muziejus taip pat Vilniuje, Arsenalo gatvėje. Čia, sumokėję po simbolišką 1Lt ir pasikabinę paltus, gavome apžiūrėti iš esmės dvi ekspozicijas - „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų radiniai“ ir „Karalienės Viktorijos laikų mada 1830–1900 m.“ iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos. Pirmoji paroda labai didelio įspūdžio nepaliko, bet, jei tau ji įdomi, pasiskaityk čia, na, o antroji - apie Viktorijos madas - paliko didelį įspūdį.
Anot A. Vasiljevo, „ši paroda – tai unikali galimybė pamatyti, kaip rengėsi moterys aštuonioliktame amžiuje. Galite manęs paklausti, kodėl būtent karalienės Viktorijos epocha? Atsakymas paprastas – Nepaisant visų politinių aplinkybių, kurios pabrėžė šios moters unikalumą, svarbu paminėti tai, jog jos gyvenimo epochoje mada keitėsi daugybę kartų ir ji buvo to liudininkė. Mano kolekcijoje yra keli tūkstančiai eksponatų, tačiau čia bus pristatytos tik 50 suknelių. Viktorijos laikų moteriški drabužiai ypatingi tuo, jog vyrai matydavo tik grakštų siluetą ir dekoltė ir nieko panašaus į mūsų laikų madą nebuvo. Tai buvo labai morali mada“.

Įdomu tai, kad ano meto moterų diržai ir korsetai tokie, kad niekaip neišeina patikėti, kad į juos kažkada tilpdavo suaugusios moterys - vidutinė talijos apimtis karalienės Viktorijos laikais siekė 55cm, lieknų moterų - 50cm. Na, bet tai jau daug kartų esam girdėję ir nors realiai pamačius įspūdis didžiulis, dar sunkiau atsistebėti parodoje eksponuojamais moterų bateliais - o trumpumas, o siaurumas kojų buvo... Kaip rašo zebra.lt, anais laikas moterys buvo daug žemesnės nei šiandien ir 36 dydžių bateliai, pagal anų laikų supratimą, buvo skirti didelei kojai, mat įprastas dydis buvo – 33, 34. Ar gali tuo patikėti? Suaugusių moterų bateliai - mažyčiai kaip šiuolaikinių 3-4m. mergaičių!
Ne mažiau įspūdingi ir kiti parodoje demonstruojami aksesuarai - vėduoklės, skėčiai, skrybėlės, papuošalai, rankinės, liemenės ir kiti, dabar jau užmiršti, drabužių priedai. Parodoje taip pat galima išvysti ir išdidintų antikvarinių fotografijų, darytų 1855-1900 m. bei prancūziškus portretus taip pat iš A. Vasiljevo kolekcijos. Nuostabu! Tikriausiai todėl paroda jau aplankė Paryžių, Londoną, Briuselį, Stambulą, Maskvą, Sidnėjų, Honkongą, Tokijų, Santjagą ir Rygą. Na, o jei parodoje nuspręsi apsilankyti ir tu - nekartok mūsų klaidos ir šiai parodai skirk ne pusvalandį, o gerą valandėlę. Pažadu - nepasigailėsi.

___
Nuotraukos pasiskolintos iš delfi.lt, zebra.lt ir ldm.lt..

Šiam pasauly visko būna

2010-11-09T01:30:00.002+02:00

Šiam pasauly visko būna,
Šiam pasauly bus dar visko,
Daug labai keistų dalykų
Atsimerkęs pamatai.

Jaučiuos kartais gerokai nenormali, kad nemėgstu devyniais sluoksniais prisipudravusių merginų, kurių rankinukas su tūkstančiais blizgučių, ir kurios leidžia sau sėdėti svetimame kambary, prie svetimo interneto, šūkauti ir rėkauti, planuoti orgijas svetimame kambaryje, kalbėtis telefonu ir kas antras žodis ištarti "blet, nachui, achujenai pyze". Be visa ko dar čiupinėti ne savo daiktus ir ne tik ant visų tų daiktų bet ir ant tavęs atseit paslapčia "varyti".
Juk tokių oranžinių mergų - masės.
Ir joms pochui kiti, jos turi savo dolče gabbana už 180Lt ir joms gerai.

Blake & just

2010-11-06T20:00:00.001+02:00

Pagaliau, pagaliau aš tave pamačiau :D
Jau taip savosios Blakės pasiilgus buvau, kad ai, ai, maniau, kad gal jau ir nebepažinsiu. Bet ot ir ne - pažinau ir dar iš gan toli - ta eisena, ta pasivėlus miela plaukuosena ir žavios lyg žiburėliai raudonos pirštinės šioj pilkoj dienoj.
Bandelės, šerbetas, Gedimino pilis, kiniečių paieškos ir sėkmingi rezultatai (Blakei pirmas kartas buvo!), kremukų ir kitų šudukų pirkiojimas, senamiestis ir pasivaikščiojimai visokie. Dovanos! Nuotraukos :)

myl.♥

The Mentors‘ Day

2010-11-05T23:17:00.003+02:00

What our mentees have done today was absolutely unexpected and awesome.

Asked to show their gratitude and love, they forced us to run up and down the stairs and around the cars, told as to string their shoes, to kiss the dorm keeper and asked to sing in the rain. Gave us a sufficient amount of alcohol and then showed an amazing play with the fire.

After that showed us a short movie and charged with all the “tortures” they experienced because of mentors. Some of us were “tormentors” because of taking sick Erasmus students to the hospital, someone wasn’t good enough by organizing a lot of events, someone was charged with making a breakfast to bed. How she could do that?..

They gave us roses, to each one of us, and mine Erasmus student gave me a special second one. ♥ We took tons of photos and there was a kitchen party after that.

Now – Woo club and after party there. Some of us are already absolutely drunk.

God help to survive till sunrise.

Kaip gerai, kad…

2010-10-25T18:44:00.007+03:00

Istorija apie žaidimą „Kaip gerai, kad…“

Gyveno kartą, gal prieš kokį šimtą metų, maža mergaitė. Turėjo ji mamą ir tėtį, gyveno name su dideliu sodu, o prižiūrėjo ją auklė – vienuolė. Su aukle mergaitė praleisdavo ištisas dienas – drauge mokydavosi, skambindavo pianinu, vaikštinėdavo ir, žinoma, žaisdavo… Auklė ir išmokė ją žaisti žaidimą, kurį vadindavo „Kaip gerai, kad…“. Kaip jį žaisti? Paprastai. Tereikia pasakyti „Kaip gerai, kad …“ ir pratęsti mintį užbaigiant sakinį „nes …“. Kartą mergaitė siuvinėdama įsidūrė į pirštą. Atbėgo pas auklę ašarų pilnomis akimis ir rodo jai kraujuojančią žaizdą. O auklė nepradeda guosti mergaitės, bet siūlo jai: „Žinai, pažaiskime mūsų žaidimą „Kaip gerai, kad…“.

„Kaip gerai, kad įsidūriau pirštelį“, – netvirtu balseliu sako mergaitė, – „Gerai, nes… nes… nes galėjau juk įsidurti net du pirštelius“. „Taip“, – pritaria auklė, – „Kaip gerai, kad įsidūrei pirštelį ir greitai pamatei, nes juk galėjo kraujo lašelis nukristi ant siuvinėjamos staltiesės ir sutepti ją, o tai juk dovana mamai vardadienio proga, nespėtum kitos išsiuvinėti“.

„Kaip gerai, kad įsidūriau pirštelį ir nešaukiau garsiai, nes mama būtų labai išsigandusi – ji visada jaudinasi, kai man kas atsitinka“, – mergaitės ašaros jau nudžiūvusios, balselis guvus, ją pagauna azartas, – „Aš tuoj sugalvosiu dar daugiau, kodėl galėčiau pasakyti „kaip gerai, kad įsidūriau pirštelį“… Kaip gerai… kaip gerai, nes dabar, o ne vakar, kai turėjome eiti teatrą… Kaip gerai, kad … kad adatėlė nenulūžo…“.

Mergaitė jau šokinėja ir juokiasi. Auklė šypsosi – koks puikus žaidimas! Kitą dieną mergaitė važinėjosi dviratuku sodo keliukais, o auklė žingsniavo šalia. Dviratukas užkliuvo už medžio šaknies, ir mergaitė apvirto skaudžiai susimušdama koją. Dar klūpėdama ant žemės ji pirmiausiai pažvelgė į auklę, ir tuoj pat prisiminė jų žaidimą „Kaip gerai, kad…“. Tuomet pamažu atsistojo, nusivalė smėlėtas rankas ir ramutėliu balsu pasakė: „Kaip gerai, kad nukritau čia, o ne kokioj baloj…“ Po to šlubčiodama priėjo prie auklės, parodė jai nubrozdintą kelį ir pridūrė: „Ir gerai, kad susimušiau tik vieną koją“.

Šis žaidimas mergaitei taip patiko, jog ji neapsieidavo be jo nei dienos. Nesvarbu, kas atsitiktų – ar reikėdavo nesmagų darbą dirbti, ar susipykdavo su namiškiais, ar negaudavo to, ko norėdavo – žaidimas padėdavo visada. Žodžiai „Kaip gerai, kad…“ tapo tiesiog įpročiu kiekvienoje sudėtingesnėje situacijoje. Net ir tuomet, kai mergaitė užaugo ir auklės jai seniai nebereikėjo, ji šiuos žodžius vis prisimindavo.

Istorija paimta iš geroszinios.lt
Nuotrauka iš čia

***

Kaip gerai, kad neišvažiuosiu pagal projektą į Makedoniją, nes turėsiu daugiau laiko veiklai Lietuvoje.
Kaip gerai, kad turim tik vieną interneto kabelį su kambarioke, nes išmoksim dalintis.
Kaip gerai, kad kambaryje neturim šaldytuvo, nes neprisiperkame nereikalingo maisto.
Kaip gerai, kad dar reikia nueiti į parduotuvę ir į universitetą, nes bus proga pasivaikščioti.
Kaip gerai, kad vis dar nenuėjau į universitetą, nes grupiokė jau atsiuntė medžiagą, kurios būčiau turėjusi ieškotis.
Kaip gerai, kad pasirinkus kursinį nebeleidžia peržiūrėti likusių temų, nes pasirinkau ir bus ramu dabar.
Kaip gerai, kad nepirkau džinsų praeitą savaitę, nes šiandien nusipirkau man dar labiau patinkančius.
Kaip gerai, kad nemačiau Blakės jau kelis mėnesius, nes kai susitiksim po tiek laiko, tai dar labiau džiaugsiuos.
Kaip gerai, kad sesė gyvena Anglijoje, nes visada turėsiu, pas ką nuvažiuoti į svečius ten būdama.
Kaip gerai, kad...

„Mokausi naktimis, miegu mintyse“

2010-09-28T00:40:00.004+03:00

Štai tokia frazė vėl pradeda atitikti mano gyvenimą šiomis dienomis.

Erasmus student network (ESN) ir mentorystė, itin spaudžiantys mokslai,
vienas kitas pokalbis dėl darbo,
V sugrįžęs iš Švedijos.
Šeima, draugai.
Nauja kambariokė.
Šiandien dar tapau studentų atstovybės tarptautinių ryšių komiteto (SA TRK) nare.
Ir nors viso šito man jau daugiau nei pakanka, aplikavau dar į vieną veiklą.
Žiūrėsim, ar priims.
O gal dar į Erasmus pagaliau važiuoti?..
_
einu mokytis.

"Wallpaperis" 3

2010-09-19T16:25:00.003+03:00

oO living in bubbles Oo

dabar galėčiau

2010-09-17T19:21:00.015+03:00

Jei dabar galėčiau padaryti nuotrauką vaizdo, kuri matau pro savo kambario (Vilniuje) langą, tu pamatytum tamsų juodą rimtą mišką, šviesos ruožą vakaruose, kur saulutė ryškiai oranžinė leidžiasi į debesėlį, daug purpurinės spalvos aplink. Keliant akis dar aukščiau - rūstus apniukęs dangus, kamuoliniai debesys pilki ir tokie didžiuliai ir taip arti, jok atrodo, nors atsinešk kopėčias ir lipk ant debesų. Ir du daugiaaukščiai, vienas kairėje, o kitas dešinėj, tokie vienodi, tarsi rėmai mano vakaro panoramai. Gražu.
Tokių spalvų norėčiau ir savo blog'ui, tik šiek tiek šviesesnių.
Pilkos, purpurinės, mėlynos su oranžiniais akcentais.
-----
Per anglų seminarą šiandien užtikom labai jau intriguojantį video pranešimą apie 90 metų amžiaus moterį, kuri, rankai nesijaučiant tvirtai rašant popieriuje, prieš metus ar du atrado „bloginimą“. Rašo ji paprastai ir įdomiai, o labiausiai žavi tai, jog rašo ne todėl, kad reikia, ne todėl, kad kas nors liepia, bet tiesiog todėl, kad jai to norisi.
O ir šiaip, kiek močiučių žinai „bloginančių“? Jei mano močiutė ar prosenelė susidomėtų, man žinomų žmonių rate jau būtų dvi ar trys .
Phyllis Greene išgarsėjus ir jos blog'e pasipylus pagyroms iš įvairiausių pasaulio kraštų, nejučia susimąsčiau, kad, nors ir nesu garsi ir, matyt, niekada tokia nebūsiu, gal verta pradėti rašyti angliškai? Myliu lietuvių kalbą, bet juk taip smagu būtų, jei ne tik lietuvos žmonės, bet ir kiti, tarptautiniame lygmenyje, galėtų skaityti tai, ką rašau. Pavyzdžiui, tie užsieniečiai, kurių blog'us skaitau pati ir pan. Hm...ką manai?
-----
Jei dabar galėčiau padaryti nuotrauką vaizdo, kurį matau pro savo kambario langą, tu pamatytum...mane. Taip sutemo, jog horizonto liniją įžiūrėti sunku, o tie daugiaaukščiai dabar - tik lyg neryškios žvaigždelės šitam lietuje. Žaibuoja taip dažnai, kad jaučiuosi lyg paties Dievo fotografuojama, griaudžia taip smarkiai, kad įkaito delnai, o kūnų vis nubėga šiurpuliukai. O lietaus lašeliai barbena taip garsiai, jog tas mane ir stichiją skiriantis langas atrodo toks trapus - tuoj tuoj, ir įgrius visa į svečius.
-----
Niekaip neapsisprendžiu, ar verta dirbti šįmet mokslo metų metu. Antras kursas, rotacija laukia, o mano vidurkis tikrai ne iš tokių, kuris leistų atsipalaiduot ir mušt bimbalą vakarais kaip šis.
Be mokslų, dar yra mano "Erasmus kid" iš Vengrijos, kuris, nors ir labai savarankiškas, protingas ir visaip kitaip teigiamas, vis tiek reikalauja dėmesio. Ir gana aktyviai .
O kur dar visi mentorių susirinkimai, kiti renginiai, bei šiaip - draugai. Kai kurių (Blake!) visą vasarą nemačiau, tad belekaip norisi atsigriebt, be to, taigi aš ir į baletą-operą-operetę noriu! O dar V žinok iš Švedijos miškų, laukų ir ežerų žmonių išsiilgęs grįžta...
Lyg ir gerai būtų nedirbt, bet kai išsiuntus CV tą pačią dieną pakviečia į pokalbį, o po to pokalbio dar į vieną pokalbį, tai vis tiek namo išsišiepus ėjau. Daug kandidatų buvo, o pakvietė tai mane .
-----
Ir jei dar kartą pažiūrėtum į nuotrauką vaizdo, kurį dabar matau pro savo kambario langą, pamatytum juodulį ten, kur dieną būna miškas; pilką pokario dangų su pailgais, išdraskytais debesimis, du daugiaaukščius, kurių languose kažkodėl vis dar nedega šviesos, ir žaliai-geltonai-oranžiniai tolimą horizonto liniją, kokia, kaip aš įsivaizduoju, būna vakarais lotynų Amerikoj. Ir viskas pro tolygiai lietaus lašeliais padabintą langą - lyg užuolaidas naujas turėčiau. Ak.

100827

2010-08-27T20:48:00.009+03:00

Nauja styga, nauji akiniai, nauji (labai) trumpi plaukai, nauja lova, auskarai, tašė. Persodinti kaktusai. Piniginė nauja.
Ir tarp visų naujų dalykų tas labai gerai pažįstamas rugsėjo pirmosios oras lauke. Vėjas, parudavus žolė ir medžiai ant lapų. Gilės. Kvapas... taip, būtent kvapas labiausiai.
Kvapas, kuris jau dvidešimt metų kasmet man praneša apie rudenį. Šiokią tokią pabaigą, ir pradžią.
Pabaigą visu pirma du mėnesius trukusio auklėtojos darbo šalia namų esančiame darželyje. Pabaigą pampersų keitimo, pasakų skaitymo, seilinukų plovimo, valgydinimo, rengimo prieš einant į kiemą ir grįžus iš jo, prieš einant miegot ir atsikėlus; šukuosenų mergiotėm darymo, grybavimo su mažaisiais - mat daržely tikrų tikriausi pievagrybiai auga! Vaikymosi pasiutėlių patvoriais, temperatūros matavimo ir vaistų girdymo sergantiems, „nupiešk man mamą, mane, tėtį ir sesę“ prašymų vykdymo, kasdienių frazių „verkti reikia, kai skauda“, „pažaidei, nebežaidi - susitvarkyk“, „susitvarkom ir einam plautis rankyčių“, „eik į tualetą ir tada rengtis“, „Ignai, Lukai, Martynai, miegok“, „Akvile, Gabriele, Rimante, nusisuki į sieną ir miegi“, „Ateik čia“ ir t.t. vartojimo, ėjimo į vaikiškus spektaklius tokius kaip „Čipolino nuotykiai“, mokymo kalbėti (kukulis, liepos mėn. atėjęs į darželį mokėjo sakyti tik „A“. Šiandien jis moka „B“, „Au au au“, „Ne“, ir „Ooo“), prasmingų pokalbių su vaikais ir viso kito. Ech, pasiilgsiu savo abiejų 9 ir 3 grupių. Auklyčių, auklėtojų ir visų vaikų. Laurynos, Vestinos, abiejų Lukų, Andrėjos, Rimantės, Igno, Evalduko, Benitos, Edgaro, Tomutės, Oresto su Deividu, Vikos ir visų kitų. 70 iš viso!

3 grupė liepą

Pradžią antro kurso, bendravimo su naujai atėjusiais grupiokais, naujų erasmus studentų, naujo būsto - turėsiu dviejų kambarių buto dydžio namo dalį su uždaru kiemeliu tik sau ir dar „lovą“ bendrabuty! heh, pradžią.
Nors vis kažkaip atrodo, kad tai vis jau ilgokai užsitęsęs vidurys.

Molėtai

2010-08-15T11:44:00.018+03:00

Sveiki!
Kalnais kalneliais, vingiuotais ir siaurais takeliais vakar pasiekėm Molėtus.
Jeigu kas primiršot, Molėtai – miestas rytų Lietuvoje, 30km į pietus nuo Utenos. Miestas nedidelis, iš visų pusių apsuptas ežerais. Todėl būtent jie ir buvo vienas mūsų kelionės tikslų.
Teko pabūti prie Siesarčio, Baltųjų Lakajų, Kirmelio, Bebrusų, Kamužėlio, Susiedo, Virintų, Želvos, Gilužio...maudėmės Luokesuose ir Rudesėly. Luokesų ežere dugnas - vien akmenukai, o štai Rudesėly jau gražus smėliukas. Ir šiaip gražu.

Tačiau O! Būtent prie Rudesėlio, vidury miško pirmą kartą nusėda akumuliatorius. Bandom stumti, tačiau labai karšta - nėr jėgų. Ir valgyti jau norisi... Išsikviečiam taksi su gnybtais, automobilis užsikuria. Nelieka laiko nei parduotuvėn maisto važiuoti, nei liūdėti, nei džiaugtis dėl viso šito, nes jau vėluojam į Molėtų astronomijos observa toriją, dieninę ekskursiją.

Tačiau nuvykus paaiškėja, kad nieko nepraleidom, priešingai - dar tenka palaukti. Observatorijoj visiška laisvė - jokių budinčių, jokių kontrolių, visi sau vaikšto atsipūtę ir džiaugiasi, kad patalpose vėsu. Galiausiai pasirodo gidas ir ekskursija prasideda.
Pirmiausia tenka kopti į vieną iš kupolų, kur mums pademonstruojamas 165 cm teleskopas - didžiausias ne tik Lietuvoje, bet ir visoje šiaurinėje Europoje. Gaila, skirtas tik moksliniam stebėjimui. Paskui paliekame kupolą ir lipame ant observatorijos stogo - gidas nutarė parodyti saulės dėmes.

Prie okuliaro pridedamas popieriaus lapas ir jame atsispindi saulės šviesa su keletu aguonos dydžio tamsių taškelių - tai saulės dėmės. Apie jas neseniai buvo rašyta internete čia ir čia.
Pažiūrėję į saulės dėmes, patraukiame į "power point" prezentacijoms rodyti pritaikytą auditoriją, kur, rodydamas nuotraukas, darytas iš kosmoso, gidas pasakoja, kaip žmonės keičia Žemės vaizdą. Nuotraukos tikrai įspūdingos - kad ir deimantų kasykla Sibire, Мирный mieste.

525 metrų gylio, o diametras siekia net 1,25km. Traukimo jėga virš kasyklos yra tokia didelė, kad po kelių malūnsparnių avarijų virš jos skraidyti uždrausta. (Į nuotrauką panašų vaizdą galite pamatyti ir googlemaps.lt)
Tačiau kad ir kokios gražios būtų nuotraukos, klausant gido pasakojimų vis atrodo, kad tą jau žinai, o šitą irgi esi kažkur girdėjęs... Na, o pabaigai gaunam progą susipažinti su kilogramą sveriančiu svečiu iš kosmoso - geležiniu meteoritu. Toks mažas ir toks sunkus! - stebėjosi visi. Tuo ekskursija ir baigėsi. Tačiau mūsų išvyka - ne.
Mūsų dar laukė naktinio dangaus stebėjimas Lietuvos etnokosmo l ogijos muziejuje.

Tiksliai sutartu laiku, 22:45 mūsų pasitikti ateina guvus vaikinas. Jo vardas Martynas ir šiandien kartu su juo keliausime į kosmosą. Taigi pajudame didžiojo muziejaus bokšto link ir iškart labai apsidžiaugiame - yra liftas! Taigi nereiks lipti laiptais. Visgi vakaras jau, visi pavargę... Tačiau galų gale užropojus į didijį kupolą, visas nuovargis dingsta. Prieš akis - Riči – teleskopas su 80 cm skersmens pagrindiniu veidrodžiu. Tai Vokietijoje pagamintas profesionalus teleskopas, pritaikytas vizualiems stebėjimams ir dangaus objektų fotografavimui. Be to, tai vienas didžiausių iš visoje Europoje visuomenei skirtų teleskopų.
Mes susėdame ratu, kupolas atsidaro, šiek tiek pasisuka ir štai - dangus su daugybe ryškesnių ir ne tokių ryškių žvaigždelių. Gražu... Tuomet gidas pristato teleskopą, paaiškina jau Observatorijoje girdėtą teleskopo veikimo principą ir netrukus kviečia pasigrožėti dviem sesėm žvaigždėm. Viena jų - paauglė, lyginant su žvaigždžių amžiumi, taigi žėri melsvai. Jos sesė - jau penktą dešimtį įpusėjusi ponia, taigi šviečia tokia rausva, gal kiek orandžine spalva. Taip, tai nuostabu. Juk plika akimi to neįmanoma pamatyti! Bet nėra kada aikčioti - gidas jau kviečia apžiūrėti padrikąjį spiečių Persėjo žvaigždyne, paskui - Heraklio spiečių.

Į jį 1974 m. iš Žemės buvo pasiųstas radiosignalas – žmonijos laiškas protingoms būtybėms. Skriedama šviesos greičiu – beveik 300 tūkst. km per sekundę žinia tą, artimiausią Saulei žvaigždžių spiečių pasieks po 20 tūkst. metų. Dar tiek pat lauksime atsakymo, jeigu jis bus...
Taip pat Žiedo ūką. Planetiškasis Žiedo ūkas - apskritas labai retų dujų burbulas, kurio centre spindi žvaigždės. Žiūrint iš šono, kraštuose matoma daugiau švytinčios medžiagos negu centre, užtat ūkas atrodo panašus į žiedą.

Gidas aiškina, jog regime mūsų Saulės ateitį po 4,5 milijardo metų... Išeikvojusi vandenilį ir helį, Saulė ims gaminti sunkesnius elementus, nusimes dujų apvalkalą, išsiplės per visą regimą dangų, sudegins Merkurijų ir Venerą, lyžtelės Žemę, bet mūsų čia jau nebus... Tris tūkstančius metų skrieja iki Žemės to Žiedo ūko, mirusios saulės šviesa, bet astronominiu požiūriu, tai nedaug, nes ilgiausiai keliavusi iš mūsų visatos pakraštėlių šviesa mus pasiekė per 14 milijardų metų.
Desertui Martynas pristato Jupiterį, visame gražume su savo palydovais - Ijo, Ganimedu, Kalista ir Europa. Wow! Ir tie dryžiai Jupiterio puikiai matosi.

Wow! Jupiteris kol kas puikiai matomas ir plika akimi - tai tiesiog ryškiausias taškas danguje. Wow.
Ekskursija baigiasi, o link automobilio einu užvertusi galvą į dangų. Štai Grįžulo ratai, Jupiteris, o štai ir Paukščių takas - pirmą kartą regiu jį taip aiškiai, ryškiai. Ak!
Susėdus į automobilį paaiškėja, kad vėl nusėdęs akumuliatorius. Pirma valanda nakties. Tampa aišku, kad teks nakvoti. Tai gerai, kad įsidėjome miegmaišius!
Visiškoje tamsoje šiaip taip juos susirandam ir ką? Labanaktis. Pieva, miegmaišis ir giedras dangus. Ir krintančios "žvaigždės". O viena buvo su toookia uodega!..
Rytas. Dar vienas taksistas, ir mes vėl važiuojam. Šįkart geresniu keliu, pro Ukmergę. Tačiau net ir tai mūsų neišgelbsti - štai užsidega kaži kokia lemputė (???), tada akumuliatoriaus lemputė, o kuro rodyklė pradeda sparčiai leistis. Kas bus? Ar dar parvažiuosim iki Panevėžio? Raguvėlė, Velžys, dar 10km, štai Šilagalys... Ir automobilis užgęsta. Šįkart galutinai. Kuro 0. Elektros 0. Kažkokia žarna po mašina kabo... Tampa aišku, kad taksistai nebepadės. Tačiau juk visada yra avarinė pagalba kelyje! Paskambinam ir laukiam. Pusvalandis. 45 minutės. Skambutis. Pasirodo, mašina, turėjusi mus išgelbėti, išvažiavo į avariją kažkur. ?!?... bet už 15min atvažiuos dėdė su virve. Wohoo!
Dėdė atvažiuoja ir po ekstremalios kelionės (mūsų automobiliui gi stabdžiai nebeveikia!) pasiekiam autoservisą. Jis, aišku, kaip tyčia nedirba, bet mes bent jau Panevėžy. Vis ne prie Rudesėlio... Toliau - namai. Vanduo. Maistas. Poilsis. Valio.

Noriūnai

2010-08-07T22:07:00.005+03:00

Ragaciems

2010-07-06T18:39:00.017+03:00

Panevėžys - Pasvalys - Biržai - Bauska - Iecava - Kekava - Jūrmala - Bigaunciems - Lapmežciems - Ragaciems.

Kaunas

2010-07-04T12:45:00.013+03:00

Vakar taip nelabai tikėtai sumanėm nuvažiuoti į Kauną.
Ka unas - miestas, kuriame gimiau ir gyvenau pirmuosius tris savo gyvenimo metus. Su mamyte, broliu, tėveliu. Ir net turėjau vaikiną! Jo vardas buvo Evaldukas ir jis turėjo labai gražią papūgą.
Bet taip jau atsitiko, kad apie trečiuosius savo gyvenimo metus persikrausčiau į Panevėžį ir nuo tada Kaune lankiausi vos du-tris kartus - įvairiausių mokyklinių ekskursijų metu. Ir tai, paskutinė jų Kaunan buvo gal prieš dešimtmetį. Taigi, nors Kaune gimiau ir net šiek tiek augau, šis miestas - man visai naujas ir nepažįstamas.
Būtent todėl viena pirmųjų mūsų stotelių jame - Lietuvos Zoologijos Sodas.

Kadangi diena buvo karšta, deja, visų gyvūnų pamatyti nepavyko (Nei begemotų, nei krokodilų), 0 ir visi kiti buvo pakankamai tingūs ir visur kur išsislapstę - štai iguaną surasti pavyko gal tik po dešimties minučių. Kita vertus, beždžionėlės buvo labai žavingos ir noriai bendravo su aplinkiniais - tikriausiai dėl to prie jų aptvaro ir buvo kone daugiausiai stebėtojų susirinkę.
Taip pat pavyko pamatyti baltąjį lokį ir rudąsias cirko meškutes, knarkiantį ruonį, įvairiausių kalnų ožių ir ožkų, flamingus, baltąsias ir juodąsias gulbes, itin kvepėjo šeškų narvelis, taip pat neapsiėjome neapžiūrėję leopardų, tigrų, liūtų, vilkų, kengūrų, zebrų, kupranugarių, šikšnosparnių, įvairiausių žalčių ir pitonų, galybės auksinių ir ne tik žuvyčių...net kiaulyčių ir šerniukų ten buvo!

Paskui patraukėme į Pažaislio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią su vienuolynu Kauno marių link.

bro.

Gamta ten nuostabi - marios, pušynas, o kur dar 600 metų senumo ir 5 metrų kamieno apimties Taikos kalno ąžuolas, 2001m. paskelbtas gamtos paminklu. Ir ne be reikalo - atrodo jis iš tiesų įspūdingai.
Pakeliui į Pažaislio vienuolyną dar užsukome į Petrašiūnus ir ten esantį namą, kuriame gyvenau, kai buvau maža.

Viskas ten pasikeitę, anot mamos, jau nebe taip gražu ir sutvarkyta - šalia namo net šiukšlynas suverstas. Kita vertus, ramybė aplink išlikusi tokia pat kaip ir prieš 19 metų.
Vėliau dar, žinoma, užsukom į Akropolį, o ten pavalgę pasijutom toookie pavargę, be to, buvo vėlu, tad pasukom namų link.
Pakeliui namo sustojome Truskavoje, kur pataikėm į miestelio šventę - Petrines. Dainavo vaikų pop grupė "Oli moli"(?) ir visi su visais šnekučiavosi. Ir buvo taip pat smagu, kaip kokio JT koncerte.

Vasaros dieną

2010-06-30T20:56:00.014+03:00

Vasaros dieną su visais daiktais parsikrausčiau iš Vilniaus į Panevėžį. Vasarai. Turėjau labai malonų pokalbį su mielu budinčiuoju, jis toks geras buvo ir visus metus ten, Vilniuje.
Vasaros dieną susitikau su sesyte ir Blake, sveikinau jas abi su gimtadieniais, gėriau arbatą, pliurpiau.

Vasaros dieną švenčiau močiutės ir brolio gimtadienius.
Dalyvavau „Tebūnie naktis“ (Vasaros kinas „Swedbank" terasoje, Kelionė ant pasaulio stogo - filmai apie Tibetą...) ir man visai patiko.

Vasaros kinas „Swedbank" terasoje. ~5h ryto.

Švenčiau Jonines - žaidžiau fultbolą, susiplėšiau kelnes, buvau apipilta vynu, stūmiau automobilį ir išsimurzinau nuo kulnų iki ausų - tikrąja ta žodžio prasme. Ai, dar 4h šašlykus kepėm :)
Maudžiausi.
Dalyvavau bananų baliuje (10kg bananų už 5Lt = bananai su ledais, bananų pyragas, blyneliai su bananais...) ir valgiau braškes. Ir serbentus. Ir agrastus. Ir žemuoges.
Pavėsyje prie upės skaičiau knygą.
Užsiregistravau suknyga.lt ->
Žiūrėjau filmus ir...

V menas. Mano kojytė.

Nuo ryt pradedu dirbti, tad tokio visiško atsipalaidavimo iki laiko nuovokos praradimo jau tikriausiai nebus, bet vasarai planų dar liko. Ir kiek daug! Huh, tikiuos, spėsiu viską.

Atostogos

2010-06-16T02:12:00.004+03:00

Jaukiai perstatytas kambarys, žvakės, smilkalai, gaivus vėjas, ramybė. Atsiskaityti visi egzaminai. Palangė, gitara spintoje.
Nuo šiandien lygiai penkiolika dienų atostogų, per kurias laukia kraustymasis, Joninės, keli gimtadieniai, akies operacija...
Po atostogų - darbas.
Po darbo - laisvi savaitgaliai, trupinėlis sesės, ir jau jaučiu, kaip greitai vasara prabėgs.
Mirktelt nespėsiu.

Freebies

2010-06-09T11:43:00.005+03:00

Prieš keletą dienų viename iš socialinių tinklalapių užmačiau reklamą, kurioje buvau kviečiama užsisakyti ir išbandyti keletą daikčiukų nemokamai. Susigundžiau, užpilčiau formą, o tada, pagauta smalsumo, pradėjau dairytis kitų tokių puslapių, kur galėčiau nemokamai mėginėlius gaut.
Lietuviškų tokių, deja, nėra daug. Apskritai, beveik visos paieškos veda ne į firmų tinklalapius, o į įvairius forumus - GaukDykai.lt, supermama.lt ir pan.
Kur kas daugiau galimybių - užsienyje, ypatingai USA ir UK.
Įvedus į google paieškos langelį "free samples" arba "freebies" (tai, kas yra nemokama, dažniausiai siūloma kaip reklamos dalis) atsiveria ištisi tinklapiai, krūva forumų, kur nuolat stebima, kas ką nemokamai siūlo, dalinamasi gautų freebių nuotraukomis ir nuorodomis, iš kur ką galima užsisakyti. Apžiūrėjau daugelį tokių tinklalapių bei forumų, kai kur kai ką užsisakiau - bus matyt, gausiu ar ne.
Na, o šiandien dalinuosi savo pirmu freebiu - juo tampa šaunusis dantų kremas "Velym"! Jis yra gaminamas Italijoje, balina dantis ir leidžia išvengti apnašų ir ėduonies. Yay!

Užsisakyti dantų kremą galima čia, o atsiuntė jį man lygiai per parą. :)

Everybody but me

2010-06-04T21:58:00.001+03:00

Tu. Aš. Aš ne tu.
Ne jūs.
Nei kiek.
Visai nepanašiai.
Mąstau.
Jaučiu.
Atrodau.
Verkiu.
Kitaip.
Aš - ne tu. Ne jūs.
Visai nepanaši.

Mentorių dienos

2010-05-15T15:09:00.003+03:00

O buvo visko. Nuo rimtos paskaitos plenarinėje sesijoje iki vaidinimo pristatant darbo grupelėse rezultatus. Nuo tolerancijos homoseksualams mokymų iki savųjų Erasmus studentų išvadinimo naminiais gyvūnėliais. 3 žvaigždučių viešbutis, dovanėlės, vakarienė Žiemos sode, diskoteka, kelionė į Senąją kibininę, grįžimas skubant, dar kartą kelionė į naktinę Trakų pilį, o apsauginiui neįleidus, tikrų tikriausias įsilaužimas į ją, kam spa, o kam maudynės ežere. Su rūbais. Su dokumentais. Su fotoaparatu ir telefonais. Ai ką čia, jei jau maudytis, tai iš esmės!
Džiovinimas. Neišdžiuvimas. Miegas. Galybė uodų... Dar daugiau malonių pažinčių, pokalbių, juoko. Pietūs ir kelionė namo. Ak, ta mentorystė.

Mentorių dienos. Trakai.

"Wallpaperis" 2

2010-05-13T11:48:00.004+03:00

Keičiu wallpaper'į. Šįkart dėmesio centre - pienės. O ir ta žaluma aplink... Žolė, medžiai, gėlės - visur beprotiškai žalia! Ir niekaip negaliu tuo atsigrožėti.

Trumpų rankovių sezonas atidarytas!

2010-04-30T22:39:00.007+03:00

Valandą iš vakaro virti ryžiai, kėlimasis 6h ryte, sodas, žaidimai su degtukais, šašlykai, žibutės, driežas, gandras, pora pasiutusių katinų, narcizai mamytėms... Galų gale - tamsa, grįžimas pėstute iš kito miesto galo lyjant lietui ir pučiant superiniam vėjui.
10/10 ;)

Linksmasis kalendorius (pavasaris)

2010-04-28T13:33:00.021+03:00

Gegužės 5d. - AT (kolis), +
Gegužės 7d. - VA pristatymas, +
Gegužės 10d. - TT (kolis), +
Iki gegužės 20d. - migracijos darbas, +
Gegužės 24d. - anglų (kolis) +
Gegužės 26d. - AT, +
Gegužės 31d. - etika, +
Birželio 4d. - vadyba, +
Birželio 7d. - VA, +
Birželio 15d. - KT, +
Birželio 19d. - TT, +
Birželio 23d. - anglų kalba. +

"Wallpaperis"

2010-04-17T11:29:00.008+03:00

Pastebėjau, kad kaskart nusibodus senam "wallpaperiui" einu į google.lt ir tada, įrašiusi į galvą atėjusius žodžius, pradedu paieškas. Ir pakankamai dažnai būna, kad tuos žodžius atitinkančius ir man visai patinkančius randu ne vieną ir ne du "wallpaperius".
Išsisaugau juos visus, o labiausiai mano nuotaiką atitinkantis tampa "darbastalio fono piešiniu". Kai šis piešinys pabosta, peržiūriu išsaugotus kitus piešinius ir labai retai randu tokį, kuris man patiktų. Tada vėl einu į google.lt ir...
Nes kaskart nuotaika būna vis kita, o likę seni "wallpaperiai" man primena tą nuotaiką, kokia buvo, kai jis buvo tapęs mano "darbastalio fono piešiniu". Bet karts nuo karto aš tuos paveiksliukus ištrinu, o su paveiksliukais išsitrina ir mano nuotaika.
Todėl dabar karts nuo karto čia įdėsiu savo "darbastalio fono piešinius".
Tam, kad nepamirščiau, ir Tau, kad matytum, kaip aš nusiteikusi.

sunny day

Margučiai

2010-04-03T23:06:00.007+03:00

Dažėm šiandien margučius. Tiksliau, aš jau vakar pradėjau. Šįmet ne tik įprastais būdais, bet ir vašku. Apačioje žalias - dinozauro kiaušinis, mano pirmasis darbas vašku. :)

Šeštadienis

2010-03-20T18:26:00.025+02:00

Tarptautinė kačių paroda „Panoramoje“

Fantasmagoria ir „Soprano“ ledainė

Sereikiškių parkas

Velykos :)

Aš esu šaunuolė, nes...

2010-03-16T11:00:00.002+02:00

Štai toks įrašas atsirado mano darbo kalendoriuje šalia dienos ar savaitės darbų. Kas vakarą rašau „Aš esu šaunuolė, nes“, dedu dvitaškį ir vardinu visus dienos žygdarbius: atliktus darbus, įveiktus atsiskaitymus, pradžiugintus žmones ir t.t. Ir tai tikrai motyvuoja.
Ir dar motyvuoja, kai pagaliau turiu aiškų tikslą visai savo veiklai. Po šitiek visokių blaškymųsi ir nesupratimo, kodėl aš esu, kodėl darau tą ar aną, pagaliau žinau, ko noriu.
Šiek tiek spyrių į užpakalį, šiek tiek apdovanojimų už tai, kas nuveikta, ir dar truputis, ir aš jau judu savo tikslo(tikslų) link.