šeštadienis, rugsėjo 27

__T__

O mano katinėlė serga. Nupiešiau kempiuką su kalmaru ir pajutau, jog aš vis dar vaikas. Ir aš verkiau. Dovanotas angelas žiūrėjo nuo stalo ir mes vėl apsipylėme arbata. Medus skanesnis buvo pernai, bet kaip visuomet svajojau apie geresnį rytojų. Ir šiukšlių princo meilę, nors 2110 metais jau norėčiau nebebūti. Aš išploviau visus indus, o ryte neužpatentavau ne savo nenupjautos žolės kvapo. Nors jis tikrai visur skirtingas.
Giliai širdyje visi trokšta to paties ir mes eisim ieškoti auksinių lapų. Man patinka klevai, kada nors būtinai aplankysiu ir Niagaros krioklį. Įspūdingai. Merso tikriausiai mane suprastų, nors mes neturime nieko bendra. Galva svyra ir ji tyliai padeda: mielas senas toli esantis kambarys ir vis dar skambanti hercogo dainelė.
Sustok. Apsidairyk. Įsiklausyk.

pirmadienis, rugsėjo 8

Zudoarichikitoka

Kaip aš gimiau. Dvi savaitės.

Gimiau aš per pačius vasaros karščius, liepos 28 dieną, šeštadienio vakare. Mano tėvai labai norėjo, jog jiems gimtų graži, garbanota dukrytė tamsiomis akimis. Manau, kad jų lūkesčius tikrai pateisinau, nes gimiau būtent tokia: gimiau garbanota, rudomis akimis ir dar su raudona dėmele kaktoje (todėl iš kitų tą dieną gimusių mane atskirti buvo tikrai nesunku).
Buvau toks vaikas, apie kokius tėvai gali tik svajoti. Gimiau be dienos devynių mėnesių, buvau 50cm ūgio ir svėriau 3 kilogramus, ir gavau 9 balus devynbalėje sistemoje pagal kažkokią kūdikių vertinimo skalę. Todėl ligoninėje ilgai neužsibuvau.
Palikau ligoninę jau kai ką mokėdama: rėkti ir maitintis. Taip pat turėdama vieną ydą - rėkdavau tik naktimis. Dienomis buvau nuostabus vaikas - šypsodavausi net miegodama. O miegojau aš visą dieną, todėl galima sakyti, kad aš visą dieną šypsojausi. Todėl pirmą užduotį gavau jau pirmosiomis savo gyvenimo dienomis - turėjau išmokti verkti dieną, o miegoti naktį. Prisitaikiau prie pasaulio, nes pasaulis nenorėjo taikytis prie manęs.
Pirmomis savo gyvenimo dienomis mokėjau tikrai daug: ropoti, plaukti, čiupti ir griebti. Taip pat turėjau įgimtą talentą - prajuokinti visus, kurie tik į mane pasižiūrėdavo. Vėliau mano įgimti gabumai ir talentai išnyko, tačiau pasibaigė ir pirmosios dvi mano gyvenimo savaitės.

sekmadienis, rugsėjo 7

Oh, she loves to sing


Taigi Panevėžio miesto gimtadienį bei naujojo kino centro atidarymą nusprendėme paminėti ne tik žodžiais, bet ir veiksmais. Kino centro atidarymas, tiesa, jau ankščiau buvo paminėtas dviem puikiais filmais, bet Panevėžio miesto 505 gimtadienis - proga irgi svari. Veiklos buvo daug, žmonių buvo daug ir, yupy, geros muzikos taip pat netrūko: penktadienį šokom dūkom su Saulium ir grupe Bix bei Andriumi Mamontovu (pagarba jam), o šeštadienį, t.y. vakar, dainavom su Aiste ir legenda tapusia Antim. Koncertą vainikavo visiems gerai žinomi "Zombiai" ir "Alyvos", galybė fejerverkų ir grupė Night. Plius ledai, draugai ir apelsinų sultys, be kurių kažin, ar būtų buvę taip nuostabu. Namo grįžau vėlai ir atsikėliau skaudančiu kaklu, bet žinot - buvo verta.
And she said: yeah, that's right!